Edukaciniai tekstai

Asociatyvi nuotr.

Ką reiškia virsmas? Jis nusako momentinį reiškinį. Mes negalime virsmo akimirkos matyti plika akimi. Pastebime, kaip ežero pakraščiai po truputį šąla, traukiasi, kol, galiausiai, visiškai užšąla, bet paties vandens virtimo ledu mes nematome. Virsmo akimirką pasikeičia daikto ar būsenos esminė savybė, kokybė. Asmenybės vystymosi atveju, tokio virsmo rezultatas – kokybinis pokytis.

Kuo virsmas yra įdomus? Ir gamtoje, ir žmoguje jis vyksta neapibrėžties sąlygomis - tai jo esmė. Vandens temperatūra krinta, ir tas pirmas kristalas susidaro visiškame neapibrėžtume: vandens lašas dar gali išlikti vandens lašu, bet tuoj tuoj gali pravirsti ledu. Tereikia mažyčio trikdžio, kibirkštėlės, šapelio, kad tas virsmas įvyktų. Čia yra įdomioji dalis. Procesas brendo ir, galbūt, jau subrendo, bet trikdžio vis tiek reikia, kad virsmas įvyktų. Kas gali garantuoti, ar tas šapelis bus reikiamu momentu reikiamoje vietoje? Įvyks virsmas ar neįvyks?

Taigi virsmui būdinga momentinė neapibrėžtis, kurios mes, žmonės, taip bijome, bet ji yra mūsų vidinių kokybinių pokyčių būtinoji dalis.

Tekstas parengtas HAI instituto lektoriaus Viliaus Adomaičio paskaitos medžiagą.