Edukaciniai tekstai

Gražinos Žičevičienės nuotr.

(Ištrauka iš vebinaro „Įsilaužk į savo smegenis: kaip atrakinti savyje autentišką menininką?“, 2020)

Kas yra potencialas? Tai mūsų talentai, įgūdžiai, kompetencijos, patirtis, kuriuos turime šią akimirką. Turbūt pastebėjote, kad, tam tikromis aplinkybėmis, negalite pasinaudoti savo potencialu, nes jį blokuoja vadinamieji vidiniai trukdžiai. 

Tarkime, kad turite potencialą dainuoti. Ir šįryt duše dainavote puikiai. Bet jeigu čia, konferencijoje, kas nors įjungtų mikrofoną ir kameras, kas, jūsų manymu, atsitiktų? Labai tikėtina, kad jūsų smegenys pradėtų gaminti tuos vidinius blokus, ir pasirodymas šioje konferencijoje nebūtų toks, koks buvo šįryt duše. Ar jūs praradote savo potencialą? Ne, jūs vis dar jį turite! Kai jaučiate gėdą, nesaugumą ar nepasitikėjimą savimi, smegenys gamina tuos vidinius trukdžius ir užblokuoja jūsų potencialą.

Kas galėtų padėti iš jų išsilaisvinti? Tai įgūdis, kuris vadinamas savireguliacija.

Tarkime, kad gavote kūrybinę užduotį. Jei tai nėra pati geriausia jūsų diena, smegenys sukurs tam tikrą automatinės reakcijos tendenciją. Tomis dienomis, kai viskas vyksta ne taip, kaip norime, mūsų smegenys sukuria nesaugumo, nepasitikėjimo savimi jausmą, todėl būna labai sunku pasinaudoti savo potencialu. Kas atsitiks? Gali būti, kad blogai pasirodysite arba užduoties visai neatliksite. Savireguliacija, kaip įgūdis, leidžia mums atpažinti tą automatinės reakcijos tendenciją ir sumažinti vidinius blokus.

Kas vyksta smegenyse? Daugelį vidinių trukdžių, kurie blokuoja mūsų potencialą, sukelia per didelis aktyvumas smegenų dalyje, kuri vadinama amygdala. Ji yra labai maža, glūdi labai giliai smegenyse, bet yra labai svarbi mūsų išlikimui ir emociniam gyvenimui. Vis dėlto, jeigu amygdala tampa per daug aktyvi, ji sukelia stresą ir nesaugumo jausmą, blokuodama mūsų kūrybinį potencialą.

Kita vertus, potencialui realizuoti reikalinga prefrontalinė žievė, kuri yra priekinėje smegenų dalyje. Ji dalyvauja sprendžiant kognityvines užduotis, samprotaujant, analizuojant. Bloga žinia yra ta, kad prefrontalinė žievė, lyg akumuliatorius, turi ribotą talpą.

Taigi, jei siekiame konstruktyvaus bendravimo arba ketiname imtis kūrybinių užduočių, tuomet amygdala neturėtų būti pernelyg aktyvi, o prefrontalinė žievė turėtų būti visiškai „įkrauta“.

Kas gi vyksta šiose smegenų srityse įprastą darbo dieną? Jei ryte atsibusite neišsimiegoję, prefrontalinė žievė nebus pilnai įkrauta. Įsivaizduokite, kad lauke lyja, vėjuota, todėl tai jums kiek sugadina nuotaiką. Be to, turite du mažamečius vaikus. Jaunesnioji mergaitė primygtinai reikalauja vasarinės suknelės... Visa ši situacija aktyvina jūsų amygdalą ir eikvoja protinį akumuliatorių. Bet diena tęsiasi. Jūs įstringate spūstyje - nemalonus, stresą keliantis dalykas. Galiausiai, atvykstate į darbą... Apibendrinsiu: tomis dienomis, kai viskas vyksta ne taip, kaip norime, savo prefrontalinę žievę naudojame kaip pašėlę, o amygdalos aktyvumas pradeda kilti.

Taigi, po labai įtemptos dienos, pagaliau, esate namuose. Kokią gi yra jūsų smegenų būklė? Amygdala - labai aktyvi, o prefrontalinė žievė pasiekė savo ribą. Ir tada, kai manote, kad jau nebegali būti blogiau, basomis kojomis užlipate ant „Lego“ kaladėlės...

Jau žinome, kad per didelis nepageidaujamas amygdalos aktyvumas sukuria vidinius blokus – mes prarandame ryšį su savimi. Ką daryti? Kaip veiksmingai sumažinti amygdalos aktyvumą, panaikinti vidinius blokus ir, tuo pačiu metu, paskatinti prefrontalinės žievės veiklą? Radau labai veiksmingą strategiją.

Tikriausiai žinote tą vidinį balsą, kuris jums nurodinėja, ką daryti, ką galvoti apie save ir kitus? Šį balsą žmonės vadina „beždžione“ prote, o neuromokslas - numatytosios veiksenos tinklu. Šis tinklas smegenyse yra dominuojantis ir nuolat kuria mintis apie mus, apie kitus, apie praeitį, apie ateitį... Būtent šios mintys, galiausiai, suaktyvins jūsų amygdalą ir sukurs vidinius blokus. Mes jaučiame stresą, nes kažką interpretuojame kaip keliantį stresą. Mes akumuliuojame nesaugumo jausmus, kai, bandydami atlikti kūrybinę užduotį, galvojame apie pačią situaciją. Tai yra numatytosios veiksenos tinklas arba „beždžionė“ mūsų prote.

Strategija, apie kurią užsiminiau, paremta bandymu suaktyvinti kitą smegenų tinklą, kuris vadinamas tiesioginės patirties tinklu. Kas atsitiks mūsų smegenyse? Numatytosios veiksenos tinklas bus deaktyvuotas. Šie abu smegenų tinklai negali būti aktyvinami kartu - suaktyvinus vieną, kitas bus deaktyvuotas. Norėdami nuraminti mintis ir nutildyti „beždžionės balsą“, turite suaktyvinti tiesioginės patirties tinklą. Tai ir yra šios strategijos esmė.

Kaip tai padaryti? Šis tinklas yra susijęs su mūsų pojūčiais. Kai sutelkiate visą savo dėmesį į vieną iš jų, tiesioginės patirties tinklą suaktyvinate. Labai sąmoningai būkite čia ir dabar: koncentruokitės į tai, ką jaučiate, ką matote, ką užuodžiate, ką ragaujate... Tai darydami, nuraminsite „beždžionės protą“.

Kviečiu jus vieną minutę sutelkti visą dėmesį į savo kvėpavimą, nebandydami jo keisti, bet sąmoningai jį suvokdami. Tai nėra lengvas pratimas. Tai nėra atsipalaidavimo pratimas. Tai dėmesingumo pratimas. Po minutės atmerkite akis.

Ši strategija vadinasi sąmoningumo meditacija. Jei reguliariai ją praktikuosite, sutelkdami dėmesį į savo pojūčius, suaktyvinsite tiesioginės patirties tinklą, ir „beždžionės protas“ nurims. Jeigu tai darysite reguliariai, pagerės pažintinė veikla, kūrybiškumas, sprendimų priėmimas. Matomas ir emocinis efektas, ypač tada, kai esate užblokuoti neigiamų emocijų, nesaugumo jausmo, nepakankamo pasitikėjimo savimi. Svarbus ir socialinis poveikis: ilgainiui pradėsite klausytis tam, kad suprastumėte, o ne tam, kad atsakytumėte.

Praktikuodami dėmesingumą, labiau suvoksite, kas vyksta jūsų kūne ir sumažinsite vidinius trukdžius, kurie blokuoja jūsų autentiškumą ir kūrybiškumą.