Edukaciniai tekstai

Kur mus veda mitai?

2025 02 26



Daiva Vaitkevičienė / stop kadras


Daiva Vaitkevičienė
Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė 

(Ištrauka iš tinklalaidės „Marijos Alseikaitės-Gimbutienės Senoji Europa“)  

Algirdas Julius Greimas* yra sakęs ir rašęs apie tai, kad mitologija yra poezija. Bet, jeigu mes galvojame bendrai apie mitologiją, čia galėtume sudėti daug dalykų. Mitologija, taip pat, yra ir ideologija. Tai yra tam tikras turinys, kuris įdedamas į vaizdinius. Viena vertus, tai yra poezija, kurią galima skaityti įvairiais pjūviais, nes joje yra labai daug prasmės ir grožio, bet, kita vertus, tai, tai yra tam tikra ideologija. O kas yra ideologija? Tai yra vertybės, kurias mes teikiame kaip pavyzdžius.

Mitologija gali būti visokia.Tai gali būti senoji lietuvių mitologija, kuri irgi turi savo vertybes, savo filosofiją ir savo grožį. Galima į dievus žvelgti kaip į tam tikrus simbolius, kurie mums reiškia ir filosofinius dalykus, bet taip pat ir tam tikras vertybes. Kartais lietuvių mitologijos bijoma dėl to, kad ji yra ir religinių vertybių rinkinys. Kartais yra prisibijoma taip pat, kaip savo kultūros prisibijoma - dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų (apie ką ir Marija Gimbutienė* yra kalbėjusi): mes bijome pasirodyti, kad esame ūkininkai, kad esame valstiečiai. Tačiau mitologija - ne valstiečių ūkininko kūrinys. Taip sako ir Gimbutienė savo knygos įžangoje apie lietuvių dievus. Tai yra iš kartos į kartą perduodami vaizdiniai ir pasakojimai. Be galo seni. Gimbutienė dalį jų kildina iš Senosios Europos, dalį - iš indoeuropiečių paveldo. Tai, toli gražu, neturi nieko bendro su valstiečio pirkia, tačiau mes turime būti dėkingi savo protėviams, kad jie tą grožį ir tas vertybes per tiek metų išsaugojo. Ir jos išliko per tautosaką. Mes neturime bijoti tautosakos ir mitologijos, nes šis paveldas turi nepaprastą gylį ir jo istorija yra labai ilga. Čia, galbūt, mūsų, kaip lietuvių, yra žaizda, kad mes dažnai žiūrime siaurai į savo praeitį, nesuvokdami, kad socialiniai dalykai labai keičiasi.

Tačiau mitologija yra ne tiktai senoji mitologija. Mąstymas vaizdiniais ir mitų kūrimas, sakyčiau, yra žmonijos savybė. Mes ir šiandien turime mitus. Pavyzdžiui - Dariaus ir Girėno mitas. Tai yra tarpukaryje sukurtas mitas, nes reikėjo žmonių, kurie būtų pavyzdžiais. Ir mes jį sukūrėme. Ir jeigu pasižiūrėtume, kiek yra gatvių, pavadintų Dariaus ir Girėno vardu Lietuvoje, tai matytume dešimtis jų. Tai yra įsitvirtinę į mūsų sąmonę. Darius ir Girėnas yra didvyriai, bet jie yra, tiesiog, lakūnai, kurie savo testamente rašo norintys atrasti naujus susisiekimo kelius per Atlanto vandenyną, norintys prisidėti prie žmonijos atradimų. Jie ten nekalba vien apie Lietuvą. Bet mes iš to galime padaryti mitą, nes jie mums yra didvyriai, jie žuvo - čia tas ypatingai prisidėjo. Ir tas mitas drąsino žmones būti tokiais, kaip jie.

Kitas mitas yra  Vilniaus mitas. Be galo galingas. Apie tai yra ir atskira knyga, parašyta istorikų.
Tarpukaryje, kol neturėjome Vilniaus, bene kiekviename Lietuvos miestelyje buvo pristatyta Gedimino pilių. Tai buvo tokia idėja - be galo skaudi, bet ir labai svarbi, nes Vilniaus buvo siekiama. Buvo statomi vaidinimai, buvo kalbama apie tai, šaulių grupės ruošėsi Vilniaus atsiėmimui. Ir kultūroje, ir mene, ir literatūroje buvo daugybė to mito išraiškų. Ir šiandien mes turime Vilnių. Čia galima įvairiai samprotauti, bet jeigu mes to mito nebūtume turėję, tai, mano galva, nebūtume turėję ir Vilniaus.

Mitas yra labai galingas - jo bijomasi ir dėl to. (...) Tai paprastas, bet labai vaizdingas kalbėjimas - atrodo, kad tie įvykiai yra tikri. Mitai visada kalba apie tikrus dalykus, ar ne? Dievų gyvenimas yra tikras, didvyrių gyvenimas yra tikras, ir mes tikime mitais, jie veda mus. Tai čia, vėlgi, kas yra tas, kuris kuria konkretų mitą? Kur jis veda? Esmė - kokios vertybės yra įdedamos į mitologiją. Taigi ta ideologinė pusė yra ir galinga, ir rizikinga, ir pavojinga. Dėl to - nevienareikšmiška.

----

*Algirdas Julius Greimas (1917-1992) – pasaulinio garso lietuvių ir prancūzų semiotikas, mitologas, kalbininkas, filosofas.

*Marija Alseikaitė-Gimbutienė (1921-1994) - viena iškiliausių XX a. archeologių, archeomitologijos mokslo pradininkė.