Edukaciniai tekstai

R. B. Balčiūnienė ir O. Kekienė / Nuotr. Domanto Jakaičio

(Tekstas parengtas iš pranešimų konferencijoje „Sustainable Fashion Week Vilnius’25“, tema - „Tvarios mados ateities scenarijai“)

Rasa: Nesu mados ekspertė ir niekada nesekiau mada, tačiau prieš dešimtį metų rimtai susidomėjau vaizdinių poveikiu žmogaus psichikai, todėl kilo mintis surengti „Meno psichologijos savaitę“ (2016), kurios viena iš dalių buvo skirta mados psichologijai. Jau prieš dešimtmetį pradėjome klausti: „Kur yra žmogus madoje? Ir šiandien, šioje konferencijoje, vėl keliame tą patį klausimą. Man atrodo, atėjo laikas kalbėti apie tai, kaip mada veikia žmogų ir kodėl tvarios mados ateities scenarijuose žmogus yra pirmoje vietoje.

Olesė: Aš dėstau mados ir kostiumo istoriją per bandymą suvokti, kaip elgiasi žmogus, kas jam svarbu ir kaip jis save išreiškia. Mados sąmonė ir, apskritai, mados industrija naudojasi kolektyvine sąmone. Mes reaguojame į įvykius, neramumus, sankryžas ir stengiamės tai atspindėti per objektus, kuriuos pasirenkame. Žmonės yra labai susiję su objektais. Jie yra tarsi mūsų elementai, kūno tęsinys. Ir apranga yra labai svarbi, tai - simbolių kalba.

Rasa: Konferencijos pranešimuose skambėjo frazės: „Tvari mada - tai mąstymo būdas. Tvarumas - tai sistemos savybė. Tvarumas - tai kokybė“. Prisimenu, prieš metus, mokydamasi botaninės parfumerijos pas kvapų menininkę Laimę Kiškūnę, paklausiau jos, kas yra kvepalų kokybė. Jos atsakymas buvo paprastas: „Tai - visuma“. Jei kurdamas kvepalų formulę iš įvairių ingredientų vieno įlašinsi daugiau, tas ingredientas uždominuos ir nebeliks visumos. (...) Supratau, kad šį principą galiu taikyti bet kurioje srityje.

Jei kokybė yra visuma, tvarumas yra visuma, tuomet, kas šiandien iš tos visumos yra iškritę, kad mes tiek daug apie tai kalbame? Galbūt, skaitmeninės transformacijos ir dirbtinio intelekto (DI) kontekste, mada pametė patį žmogų arba, kitaip tariant, žmogiškąjį intelektą? Juk šis skiriasi nuo dirbtinio tuo, kad turi biologinį kūną, suteikiantį žmogui empatiją, intuiciją, vaizduotę ir galimybę kurti. Ne kartoti to, kas buvo (čia DI – nepralenkiamas), o atrasti tai, ko dar nėra. Tikroji vaizduotė yra įkūnyta.

Olesė: Tai, ką matau dabar vykstant madoje ir šiaip kasdienybėje, tai yra instinktų susigrąžinimas. Kaip mano kūnas reaguoja į šitą daiktą, šitą rūbą? Protu mes mokame save apgauti, bet kūnas niekada nemeluoja. Mes pradedame suvokti, kad kūno pajauta yra gyvūninė, gamtinė savybė.

Rasa: Apie žmogiškąjį intelektą kalbame kaip apie gamtos dalį, o viena iš gyvosios gamtos ypatybių yra įvairovė. Semiotikos mokslas teigia, kad kuo daugiau aplink mus yra skirtumų, tuo daugiau randasi naujų reikšmių. Kuo akyviau mūsų sąmonė ir pasąmonė komunikuoja su aplinka, tuo labiau mes stipriname savo žmogiškąjį intelektą. O stiprus žmogiškasis intelektas gali kurti tvarias ateities sistemas. Todėl verta pagalvoti apie tai, kaip aplinka ir apranga veikia mūsų būsenas, kaip struktūruoja mūsų sprendimus ir pasirinkimus, kaip per daiktų dizainą, interjerą, aprangą galime kurti daugiau estetinės įvairovės ir tuo būdu stiprinti save. Galbūt tai yra ateities mados orientyrai?

Olesė: Viena žinomiausių pasaulio mados tendencijų prognozuotojų Lidewij Edelkoort siūlo nustoti galvoti apie madą kaip tokią. Kai nustosime sureikšminti visą tą mados industriją, į viską žiūrėsime paprasčiau, kursime paprasčiau ir nešiosime paprasčiau. Galbūt atėjo laikas nemadai arba postmadai?

Rasa: Šis kvietimas atsitraukti į postmadą, man atrodo, yra pirmas žingsnis ieškant naujų savęs ir savo kūrybos išraiškų.

Olesė: Man patiko mados aktyvistės Carlos Fernández frazė: "Original comes from origin". Daiktas tampa unikaliu, kai yra pagamintas iš medžiagos, sukurtos žmogaus rankų ir širdies. Įdomiausia tai, kad viltį į tokį pasaulį atneša tos kultūros, kurios iki šiol nedalyvavo mados dialoge. Jų nebuvo prie „mados stalo“. Manau, kad mums, vakariečiams, reikėtų atsisakyti manieringumo, susireikšminimo ir atidžiau pažvelgti į tas tyras bendruomenes, kurios dar neprarado savo identiteto, kurios dar prisimena savo šaknis. Kur audinys kvepia dūmu, nes audimo staklės stovi ten pat, kur ir viryklė. Kur daikto taisymas nėra tvarumo maniera, o natūrali būtis. Kur dažoma batika ir siuvinėjama, nes būtent per rankas, per amatą daiktas yra pakylėjamas - jame atsiranda dvasia ir gyvastis.