Titulinis

Apie

GILU media yra šviečiamojo pobūdžio platforma, kurioje supažindinama su metakompetencijomis, padedančiomis stiprinti, vystyti ir prasmingai naudoti žmogiškąjį intelektą, savo prigimtimi besiskiriantį nuo dirbtinio intelekto.

Plačiau

Tik įvaldęs esminius universalius gebėjimus, žmogus gali būti funkcionalus ir laimingas.

Publikacijos

Mados industrijos ateitis: dirbtinis ar visgi žmogiškasis intelektas?

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai skinasi kelią į mados pasaulį – jis jau naudojamas kūrybos, gamybos, rinkodaros procesuose. Tačiau ar gali jis perimti tai, kas madoje svarbiausia – gebėjimą jausti, kurti prasmę ir išlaikyti ryšį su žmogumi? Ar tvari mada įmanoma be žmogiškojo intelekto?

Plačiau

Dr. Erika Vaiginienė apie Gimbutienę: pajauta yra tikrasis mokslininko kompasas

Ką iš Marijos Gimbutienės galime pasiskolinti šiandien – tiek mokslininkai, tiek politikos formuotojai, tiek verslo lyderiai? Apie Gimbutienės įtaką ir drąsą remtis intuicija plačiau kalbamės su socialinių mokslų daktare, viena iš nacionalinės vizijos „Lietuva 2050“ kūrėjų Erika Vaiginiene.

Plačiau

Prof. N. Kardelis: lietuvybė nėra tik cepelininė – ji yra senasis europietiškumas su visa moraline jėga

Marijos Gimbutienės vardas pasaulyje žinomas kaip garsiausios lietuvių archeologės. Tačiau ji buvo ne tik mokslininkė, bet ir vizionierė, mąstytoja, kurios intelektinis bei dvasinis palikimas šiandien tebėra aktualus, tyrinėjamas ir permąstomas. Jos įžvalgos apie Senąją Europą – kur ypatingą reikšmę turėjo žmogaus orumas, pagarba gyvybei, ryšys su gamta ir moters vaidmuo visuomenėje – šiandien įgauna naują prasmę.

Plačiau

Kaip M. Gimbutienės Senosios Europos idėjos keičia mūsų tapatybę šiandien?

Ką šiandien mums sako Marijos Gimbutienės darbai? Kaip jie susiję su mūsų tapatybe, švietimu ir požiūriu į praeitį? Apie tai kalbamės su paveldo komunikacijos tyrinėtoju, archeologu, Vilniaus universiteto profesoriumi dr. RIMVYDU LAUŽIKU ir istoriku, pedagogu dr. MINDAUGU NEFU.

Plačiau

Marija Gimbutienė – Europos civilizacijos atminties balsas. Pokalbis su prof. A. Butrimu

Senoji Europa, moters figūra, civilizaciniai lūžiai – tai temos, kurias XX a. antrojoje pusėje pasaulio mokslui iškėlė Marija Gimbutienė. Šiandien, kai jos teorijas pradeda pagrįsti šiuolaikinė genetika, o visuomenė iš naujo apmąsto moters vietą kultūroje ir istorijoje, M. Gimbutienės atradimai, idėjos tampa viena aktualiausių Europos intelektinių atramų.

Plačiau

Daujotytė apie Gimbutienę: jos žvilgsnis leidžia mums matyti moteris kaip kultūros kūrėjas

Kuo šiandien mums aktuali Marija Gimbutienė? Ar jos idėjos tebėra gyvos? Apie tai kalbamės su literatūrologe prof. Viktorija Daujotyte ir archeologe dr. Agne Čivilyte. Abi pašnekovės – skirtingų sričių atstovės – Gimbutienę atrado savais keliais, tačiau jas jungia bendras suvokimas: Gimbutienė ne tik padarė revoliuciją archeologijoje, moksle, bet ir išdrįso kalbėti apie tai, ką kiti nutylėjo, apie ypatingą moters vaidmenį kultūroje.

Plačiau

Floristikos kūrėjas iš Italijos: net užuolaidų skalbimas gali būti estetinė patirtis

Fiorenzo Bellina – floristas, menininkas ir estetikos edukatorius iš Italijos – savo kūryboje jungia amatą, filosofišką matymą ir žmogaus pajautos analizę. Jo veikla – tai ne tik floristikos kompozicijų kūrimas, bet visapusiškas meno ir gyvenimo sintezės tyrinėjimas, grįstas universalių proporcijų, spalvos ir formos harmonijos principais.

Plačiau

Archeologė G. Rimkutė: „Gimbutienės idėjos padeda permąstyti civilizacijos sampratą“

Marijos Gimbutienės idėjos – nuo kurganų teorijos iki Deivės kulto koncepcijos – iki šiol kelia diskusijų tarp mokslininkų, menininkų ir plačiosios visuomenės. Archeologė dr. GABRIELĖ RIMKUTĖ interviu pasakoja, ką reiškia dirbti su tokiu palikimu: kaip perteikti figūrą, kuri vieniems atrodo vizionierė, kitiems – per mažai moksliška, tretiems – išvis menkai girdėtas vardas.

Plačiau

Tinklalaidės apie Gimbutienę kūrėjai – apie tyrėjos nuojautą ir Senosios Europos kultūrą

LRT MEDIATEKOJE nuo kovo 20 dienos kas savaitę pasirodys po naują dokumentinės tinklalaidės „Senoji Europa“ epizodą. Joje iš įvairių perspektyvų nagrinėjami garsios archeomitologės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės Senosios Europos civilizacijos atradimai bei jų sąsajos su viena seniausių lietuvių pasakų – „Eglė žalčių karalienė“. Tinklalaidės kūrėjai – idėjos autorė ir prodiuserė Rasa Baltė Balčiūnienė bei režisierius Gintaras Šeputis – taip pat yra ir dokumentinio filmo „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ autoriai.

Plačiau