Edukaciniai tekstai

Šilko batika / Nuotr. aut. Olga Poloma

Imagogika (lot. imago – atvaizdas) – tai tam tikra meditacinė technika, kurios dėka, žmogus geba atsiriboti nuo išorinių stereotipų, šiuo atveju – žurnaluose, reklamose tiražuojamų mados vaizdinių, ir, susijungęs su savo vidiniu pasauliu, savastimi, „nuskaityti“ naują informaciją, naują išraišką, naują galimybę.

Imagogikos metu gimusį vaizdinį visi grupės dalyviai mato panašiai, tik detalės skiriasi. Vaizdinius, ateinančius iš pasąmonės gelmių, visada lydi semantinis laukas. Ta informacinė-energetinė sąveika tarp žmonių yra labai svarbi - įsijungia gyva energija, gimsta gyvos įžvalgos.

Įsitikinau, kad kurti mados kolekciją imagogikos būdu yra visiškai naujas intuityvus kūrybinis metodas. Ir nors dirbtinis intelektas mados vaizdinių gali sukurti gausybę, jis tik sujungia, suintegruoja esamus elementus ir pateikia naujų variacijų iš to, kas jau egzistuoja. Jeigu norime „nuskaityti“ tai, kas gyva, kas nori naujo rastis, reikalingas intuityvus žinojimas, kurio  dirbtinis intelektas neturi.

Manau, kad metas pradėti kalbėti apie gyvą madą, gyvą estetiką visuomenėje, kurioje dirbtinis intelektas vis dažniau pakeičia žmogų. Ar gebame intuityviai atpažinti, kas yra organiška, sukurta gamtos ir žmogaus, o kas dirbtina, sintetiška? Kada prabyla mūsų prigimtis, o kur glūdi įsitvirtinę kultūriniai kodai? Imagogika  - tai būdas kurti gyvas žinias. Tai metodas, sukuriantis terpę originaliems, autentiškiems sprendimams – laisviems nuo nuo bet kokių kultūrinių kodų ir stereotipų.