Edukaciniai tekstai

G. Šeputis / Asmeninio albumo nuotr.

Žiūrint istoriškai, žmonija iš pradžių turėjo Atminties civilizaciją, kurioje buvo vertinamas gebėjimas atsiminti ilgus tekstus, juos cituoti, perduoti žodžiu tai, kas svarbu. Būdavo net rengiami savotiški atminties konkursai. Vėliau atsirado Knygos civilizacija, kuri pakeitė visą žmonijos vystymosi eigą: nebereikėjo tiek daug atsiminti, radosi rašytiniai šaltiniai - didžiuliai kiekiai informacijos, kurią buvo galima skaityti ir perduoti kitiems. Knygų civilizacija tapo postūmiu universitetų vystymuisi.

Naujoje - Medijų - civilizacijoje, kurioje gyvename, silpsta baziniai įgūdžiai, kurių mokome vaikus: skaitymo, rašymo, matematinių veiksmų. Gali būti, kad jie taps tam tikru atavizmu, nes vaikai vis labiau „maitinasi“ medijų vaizdais. Viena vertus, vaizdinė kultūra yra galingas inovatyvumo ir kūrybingumo stimulas, iš kitos pusės, milžiniškas medijų vaizdinių srautas, kurį patiriame šiandien, neigiamai veikia mūsų psichiką - tampame nuo jų priklausomi. Štai keletas pavyzdžių:

- per dieną į „Facebook“ įkeliama šimtai milijonų fotografijų, asmenukės pačiose neįprasčiausiose vietose tapo įprastu dalyku - mokslininkai šį reiškinį ironizuodami vadina „viduriavimu vaizdais“;

- didžioji dalis „Netflix“ vartotojų pasižiūri 2-6 filmo serijas vienu prisėdimu - taip žmogaus organizme gaminasi dopaminas, nuo kurio jis tampa priklausomas;

- kasdien žmogus pamato per 100 reklaminių skelbimų, kurių informacija neretai būna prieštaringa.

Visa tai žmogų įtraukia į nuolatinę nesąmoningumo būseną, tam tikrą „informacinį rūką“, ir ši būsena yra didelė žmonijos bėda.

2014 m. esu pirmininkavęs komisijai, kuri vykdė pretendentų į vizualiųjų menų studijas atrankas. Per stojamuosius egzaminus aštuoniolikmečiai turėjo parašyti scenarijų apie tylą. Peržiūrėjau 80 darbų. Rezultatai pribloškė: neutralus tylos vaizdinys daugiau kaip pusei šių jaunuolių ir merginų kėlė neigiamų asociacijų: jie siejo tylą su liūdesiu, nerimu, kančia, mirtimi, rutina, smurtu, pabėgimu... Pradėjau kelti klausimą, iš kur atsiranda tokie bauginantys vaizdiniai, kaip jie patenka į vaikų sąmonę? Atlikau tyrimą pritaikydamas moksleivių piešinių ir televizijos vaizdų lyginamosios analizės metodą*. Dauguma piešinių koreliuoja su TV laidų, filmų vaizdiniais. Tuose darbuose kūrybiškumo nebuvo nė pėdsako. Tie jaunuoliai nesukūrė nieko naujo.

Didieji Renesanso kūrėjai įkvėpimo ieškojo gamtoje, žmoguje, „aukso pjūvį“ atitinkančiuose vaizdiniuose, o kokie vaizdiniai įkvepia šiandien? Virusiniai – memai. Jie keliauja per socialinius tinklus ir kitus medijų kanalus užkrėsdami tuos, kurie nekreipia dėmesio į turinio kokybę.

Būkime atsakingi už tai, kam skiriame savo dėmesį.

Tekstas parengtas pagal vizualinės komunikacijos eksperto Gintaro Šepučio paskaitos „Paslėptos / neperskaitytos vaizdinių reikšmės“ ištraukas, 2020

_____