Edukaciniai tekstai

Nuotr. autorė - Rasita Liulienė

Ką aš matau vertingo iš Marijos Gimbutienės baltų mitologijos tyrimų? Man didžiausią įspūdį daro trijų deivių - Laimos, Raganos ir Žemynos - tyrimai. Senosios Europos deivių panteonas yra moteriškas, ir Gimbutienė pritaiko savo įžvalgas Lietuvai, matydama, kad tai yra tas pats Gyvybės ir Mirties ciklas.

Deivė Laima yra susijusi su gimimu - ji globoja gimdyves, laimina kūdikius. Laima yra kaip deivė-paukštė ir, kartais, tautosakoje yra vaizduojama kaip gulbė.

Deivė Ragana lietuvių mitologijoje yra ta, kuri naikina, kenkia, kuri nudegina rugių žiedus, kai šie žydi, ir tada nebūna grūdų. Tačiau, anot Gimbutienės, tokia veikla būtina dėl to, kad gyvybė, kaip ir mirtis, turi savo ribas. Ir jeigu perteklius yra nepaprastai didelis, kyla grėsmė, todėl tai turi būti sustabdyta. Čia prisimenu lietuviškas sakmes, kur žmogus, apgaulės būdu, mirtį uždaro į tabokinę. Niekas nebemiršta ir žmonių labai daug prisidaugina: jie serga, sensta, bet negali numirti. Taigi mirtis yra labai reikalinga ir prasminga.

Ir čia iškyla trečioji labai svarbi deivė – Žemyna, kuri susijusi su regeneracija. Gimimas yra labai svarbus, mirtis yra labai svarbi, bet po mirties vėl randasi gyvybė.

Marija Gimbutienė ieškojo atsakymo į vieną iš svarbiausių klausimų: „Kodėl mes gimstame, kodėl gyvename ir kas yra mirtis?“. Ir ji rado savo atsakymą. Tai - Gyvybės ratas.

Ištrauka iš tinklalaidės „Marijos Alseikaitės-Gimbutienės Senoji Europa“.