Publikacijos

  • Titulinis
  • Publikacijos
  • Tyrėja Asta Lisauskienė: estetiški vaizdai, gamta didina mūsų motyvaciją ir produktyvumą

Tyrėja Asta Lisauskienė: estetiški vaizdai, gamta didina mūsų motyvaciją ir produktyvumą

2024 08 21



Asta Lisauskienė / Asmeninio albumo nuotr.


LRT.lt

ISM universiteto mokslininkė Asta Lisauskienė jau seniai buvo pastebėjusi, jog aplinka daro didžiulę įtaką žmogui ir jo sprendimams. Smalsumas patyrinėti šį reiškinį ją atvedė į akademinį pasaulį, čia drauge su kitais tyrėjais ji atliko du plačiai nuskambėjusius eksperimentus, kuriuose gilinosi į gamtos kaip atlygio hipotezę.  Išvados patvirtino prielaidą, kad gražios gamtos ar estetiškai patrauklių vaizdų poveikis, net ir abstrakčia forma, padidina darbo produktyvumą ir motyvaciją. Kalbėjome ir apie tai, kaip šias žinias pritaikyti savo gyvenime. 

– Kaip Jums drauge su kitais kolegomis mokslininkais kilo mintis patikrinti gamtos kaip atpildo hipotezę?

– Šia tema pradėjau domėtis labai tikslingai. Daugiau nei 15 metų dirbu turto vertintoja, taigi, dalyvaudama brangiausių pirkinių žmogaus gyvenime įsigijimo procese, pamačiau, kiek daug neracionalių sprendimų daro žmonės, įsigydami namus. Klausimas „kodėl?“ mane atvedė į doktorantūros studijas ISM vadybos ir ekonomikos universitete, kuriame jau dirbo mokslininkai, ne vieną dešimtmetį besigilinantys į aplinkos psichologiją, žmogaus ir aplinkos santykį bei poveikį.

Mano doktorantūros tyrimo tikslas yra analizuoti, kaip mus veikia aplinka, taip pat tirti produktyvumo gerinimą darbo vietose. Tai yra ką galime padaryti, kad darbo vietoje jaustumėmės geriau ir kartu dirbtume efektyviau.

Gamta yra pagrindinis raktas, kuriuo atrakinamos produktyvumo durys. Kuriant kokybiškas erdves, gamtos elementas yra labai svarbus. Puikus pavyzdys yra „Amazon Spheres“ biuras, kuriame darbuotojams sukurtos įspūdingos žaliosios erdvės darbui. Lietuvoje taip pat matome gamtos, augalų elementų biuruose, tačiau tai priimame labiau kaip grožį, o ne produktyvumą suteikiantį dalyką. Moksle neužtenka jausti efektą – jį reikia pamatuoti ir apskaičiuoti griežtai kontroliuojamais tyrimo metodais, kad galėtume sakyti, ar efektas yra, ar jo nėra. Tą šiuo metu ir darome tęstiniuose tyrimuose.

– Gal galite savais žodžiais pristatyti savo tyrimus ir jų tikslus?

– Viena pagrindinių aplinkos psichologijos teorijų yra dėmesio atstatymo teorija, kuri sako, kad buvimas gamtoje padeda atkurti išsekusius kognityvinius resursus. Natūrali aplinka reikalauja mažiau sutelkto dėmesio, įtampos, todėl žmogus gali pailsėti ir atkurti savo protinį pajėgumą. Šis efektas dažniausiai matomas eksperimentuose, kuriuose žmonės atlieka tą patį veiksmą gamtoje ir urbanizuotoje aplinkoje, rezultatai dauguma atvejų reikšmingai krypsta gamtos naudai.

Savo tyrimuose bandome atskleisti, kad gamta gali žmones veikti kaip atpildas ar motyvacija. Ilgesnį laiką dirbant nuobodų ar daug pastangų reikalaujantį protinį darbą, natūraliai kyla noras patirti hedonistinę stimuliaciją, t. y. užsiimti kita, labiau džiuginančia veikla. Mūsų hipotezė yra tokia, kad jei žmonės turi galimybę patirti ką nors malonaus prieš užduotį arba atlikdami užduotį, norą daryti ką nors kita galima atidėti arba net visiškai jo išvengti.

Įvairių eksperimentų rezultatuose matome, kad jei dalyviai atlikdami nuobodžias užduotis per pertraukas mato gražius gamtos vaizdus, jie atlieka užduotis ilgiau nei tie, kurie mato negražius gamtos vaizdus. Mano atliktame eksperimente tyrėme ne tik gamtos įtaką, bet apskritai gražių vaizdų įtaką produktyvumui. Eksperimento metu dalyviai turėjo atlikti monotonišką mygtukų spaudymo darbą, tačiau vienai grupei per pertraukas rodėme abstrakčius objektyviai gražius fraktalus, o kitai grupei rodėme tuos pačius, tačiau pikseliuotus fraktalus: gavome rezultatus, kad dalyviai, kurie matė per pertraukas gražius vaizdus, o ne pikseliuotus, savanoriškai atliko užduotis daug ilgiau.

Išanalizavę eksperimentus, galime daryti prielaidą, kad trumpalaikė gamtos ar grožio patirtis prieš darbą padidino motyvaciją ir atkaklumą atlikti užduotis. Kitas žingsnis bus ištestuoti, kaip gamta ir gražūs vaizdai veikia žmones, atliekančius vis sudėtingesnes užduotis.

– Kokių gamtos teikiamų naudų esate patyrusi? Kaip jas integruojate į savo gyvenimą?

– Susipažinusi su tyrimų rezultatais, kad gamtos elementai pagerina gyvenimo kokybę ir produktyvumą, natūraliai namie ir darbo vietoje ėmiau ieškoti natūralesnių baldų ir interjero detalių, augalų.

Ypač per karantiną, jaučiant didžiulę įtampą ir nerimą, laikas gamtoje buvo tikras išsigelbėjimas. Gamtoje mes suvokiame save kaip pasaulio dalį, ji mus ramina, suteikia džiaugsmo ir mažina streso lygį. Tyrimai rodo, kad būnant gamtoje mūsų pulsas sulėtėja, taip sumažėja kraujospūdis, sustiprėja imuninė sistema, pagerėja psichinė sveikata. Tad kiek įmanoma daugiau būti ir sportuoti gryname ore turėtų būti kiekvieno mūsų tikslas.

– Koks atradimas Jums pačiai buvo netikėčiausias?

– Analizuojant įvairius tyrimus, susijusius su vizualia informacija, labai stebino, kad per eksperimentus dalyviai nuotraukas matydavo vos 1–4 sekundes, tačiau net ir po tokios trumpos interakcijos mokslininkai matuodavo įvairius įtakos parametrus. Iš pradžių atrodė keista, kaip žmogus gali priimti ir suvokti informaciją nuotraukoje per tokį trumpą laiką. Tačiau žmogaus smegenys tuo ir yra nuostabios, kad sugeba akimirksniu nuskaityti informaciją ir į ją reaguoti. Tai tik patvirtina, kokią didelę įtaką mums daro aplinka.

Kitas netikėtas faktas buvo tai, jog mūsų jautrumas aplinkai yra labai skirtinguose spektruose. Vieni užėję į kavinę pastebi kiekvieną interjero detalę, kiti sunkiai galėtų įvardinti savo miegamojo sienų spalvą. Ir tai yra normalu, nes kiekvienas turime skirtingas gyvenimo, vaikystės patirtis. Tačiau gera žinia yra ta, kad pastabumo aplinkai galime išmokti įdėję sąmoningų pastangų ir tą verta daryti, nes, nepriklausomai nuo mūsų jautrumo aplinkai, ji mus veikia.

– Ką galėtumėte patarti, kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į Jūsų tyrimų rezultatus?

– Pirmiausia – stebėti ir pastebėti mus supančią aplinką. Kitas žingsnis – sąmoningai ją formuoti, kurti, keisti, išjausti. Ir, žinoma, į savo aplinką įnešti kuo daugiau gamtos elementų, kad galbūt ir nesąmoningai patirtume gamtos teikiamus privalumus. Kaip rodo tyrimai, net abstraktūs grožio elementai mus veikia pozityviai, tad linkiu kiekvienam sąmoningai kurti gražią aplinką savo namuose ir savo darbo vietoje. Ir svarbiausia – kuo daugiau laiko praleiskime gamtoje.

https://rb.gy/58p7dv