Publikacijos

Marija Gimbutienė / Ž. Gimbutaitės archyvo nuotr.

LRT.lt

LRT MEDIATEKOJE nuo kovo 20 dienos kas savaitę pasirodys po naują dokumentinės tinklalaidės „Senoji Europa“ epizodą. Joje iš įvairių perspektyvų nagrinėjami garsios archeomitologės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės Senosios Europos civilizacijos atradimai bei jų sąsajos su viena seniausių lietuvių pasakų – „Eglė žalčių karalienė“. Tinklalaidės kūrėjai – idėjos autorė ir prodiuserė Rasa Baltė Balčiūnienė bei režisierius Gintaras Šeputis – taip pat yra ir dokumentinio filmo „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ autoriai.

Jų įsitikinimu, M. Gimbutienės tyrinėjimai kviečia iš naujo permąstyti istoriją: ypač Senosios Europos laikotarpį, kuris buvo grindžiamas bendruomeniškumu, meno klestėjimu, moterų aktyvumu ir harmonija su gamta.

– Kas kuriant filmą bei tinklalaidę Jums paliko stipriausią įspūdį apie M. Gimbutienę ir jos atradimus? Ką labiausiai norėjote akcentuoti?

Rasa: Mums svarbiausia buvo sujungti praeitį su ateitimi. Ieškojome M. Gimbutienės mintyse to impulso, kuris veda ne tik į retrospekciją, bet ir į viziją. Tai kvietimas permąstyti istoriją. Jos darbai kelia emocijas – ne kartą mačiau, kaip žiūrovai braukia ašaras klausydamiesi jos žodžių – ir pažadina suvokimą, kad mumyse yra kokybės, o ne kiekybės genas. Šiandien, kai daug kalbama apie dirbtinį intelektą, M. Gimbutienė primena apie natūralų intelektą – gilų, jautrų, harmoningą. Tai yra tai, ką lietuviai gali duoti Europai – tikrumą, kokybę, autentišką ryšį su gamta.

Kitas svarbus momentas – supratimas, kad Senosios Europos kultūros kodai iki šiol išlikę mūsų mene, versle, socialiniame gyvenime. Jie ne išnyko, tik apie juos nebuvo kalbama.

Ypač man artima profesoriaus dr. Naglio Kardelio įžvalga: „M. Gimbutienė yra ne tik Senosios Europos atradėja, bet ir Naujosios Europos vizijos regėtoja.“ Ši mintis kviečia šiandienos europiečius paklausti – ar jie tik vartotojai, ar vis dėlto bendruomenės nariai, kuriuos sieja bendra istorija, vertybės ir ateities pajauta?

Gintaras: Mane nustebino suvokimas, kad Senosios Europos civilizacija klestėjo tūkstančius metų. Tai buvo aukšto lygio visuomenė, gyvenusi darnoje – su aiškiomis estetikos, vertybių nuostatomis. Tai prieštarauja dominuojančiai istorijos linijai, kuri prasideda nuo patriarchalinės, militarizuotos struktūros. M. Gimbutienės atradimai parodė, kad egzistavo ir kitoks kelias.

– Kada pirmą kartą susidūrėte su M. Gimbutienės asmenybe, veikla bei susidomėjote ja tiek, kad nutarėte sukurti dokumentinį filmą?

Rasa: Pirmą kartą apie M. Gimbutienę sužinojau 2010 metais, kai HAI institute rengėme konferenciją apie Lietuvos verslo ateitį. Dalyvių įkvėpimui rinkome žymių Lietuvos asmenybių portretus. Kolegė pasiūlė įtraukti M. Gimbutienę, apie kurią lig tol beveik nieko nežinojau. Netrukus susipažinau su žinomu ekonomistu Bernardu Lietaeru, turėjusiu reikšmingą vaidmenį formuojant Europos pinigų sistemą. Jis dalijosi, kad M. Gimbutienės mintys pakeitė jo požiūrį į pasaulį. Tąkart kalbėjome apie pinigų psichologiją, deivių archetipus, mano galvoje viskas tarsi pradėjo jungtis į visumą.

Vėliau, klausydama archeologo Vykinto Vaitkevičiaus paskaitų, dar labiau įsigilinau į M. Gimbutienės idėjas. 2018-aisiais su ašaromis akyse stebėjau Laimučio Vilkončiaus roko operą „Eglė žalčių karalienė“. Po kiek laiko gimė idėja sujungiant šį mitą, M. Gimbutienės atradimus ir simboliką, sukurti „Eglės karūnos misteriją“. Jutau, kad šios mokslininkės įžvalgų ypač reikia šiems neramiems laikams.

Gintaras: Apie M. Gimbutienę pirmąkart išgirdau studijuodamas Vilniaus dailės akademijoje, jau po nepriklausomybės atkūrimo. Vėliau, kaip režisierius, dirbau su „Eglės karūnos misterija“. O jau kurdamas dokumentinio filmo ir tinklalaidės apie M. Gimbutienę turinį, puikių pašnekovų dėka atradau šią asmenybę iš įvairių perspektyvų. Archeologai prof. Adomas Butrimas, dr. Gabrielė Rimkutė, dr. Vykintas Vaitkevičius, mitų tyrinėtojai dr. Daiva Vaitkevičienė, dr. Dainius Razauskas, dr. Eugenijus Žmuida, menininkai Oskaras Koršunovas, Vytautas V. Landsbergis, Laimutis Vilkončius – visi jie liudija, jog M. Gimbutienė – tarsi šaltinis, įkvėpimas kalbėti apie mūsų šaknis ir semtis stiprybės.

– Filmas „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ buvo parodytas labai įvairioms auditorijoms – nuo verslo moterų tinklo, universitetų, psichoanalitikų asociacijų, meno žmonių iki moksleivių ir kino festivalių lankytojų. Kaip publika reaguoja į filmą?

Rasa: Labiausiai įsiminė viena bendra reakcija – suvokimas, kad mūsų šaknys yra daug gilesnės, nei iki šiol galvota. Kai žmogus supranta, kad priklauso civilizacijai, gyvavusiai tūkstančius metų, jis įgyja tvirtumo, išsiplečia suvokimas apie savo tapatybę, jog mes nesame tiesiog agrarinės šalies palikuonys.

Labai stipriai žmones paliečia „Eglės žalčių karalienės“ mitas, kuriame glūdi ir Senosios Europos kodai.

Gintaras: Pastebėjau, kad filmas ypač paliečia moteris – daugelis sako, jog joms tai tampa terapine patirtimi. Po filmo atsiranda platesnė laiko, gyvenimo perspektyva, net pasikeičia požiūris į save. Sunku nusakyti tai žodžiais – tai labiau pojūtis, kad esi didesnės, senos, galingos civilizacijos dalis.

M. Gimbutienė – mokslininkė, kuri nesivadovavo tik faktais, bet pasitelkė ir intuiciją. Mokslininkų bendruomenėje tai vis dar kelia nepatiklumą, tačiau filme tai išryškinote kaip akivaizdžią stiprybę.

Rasa: Tai išties viena iš didžiausių jos stiprybių. Kadangi pati dirbu su sisteminėmis konsteliacijomis, man labai artima intuicijos galia. Kai žiūrėjau M. Gimbutienės fotografiją, kurioje ji, išsidėliojusi deivių figūrėles ant stalo, dirba – negalėjau patikėti, ji tikriausia pati to neįvardindama taip pat pasitelkia konsteliacijų metodą. Ji turėjo išskirtinį gebėjimą intuityviai „skaityti“ informaciją iš erdvės. Tokie metodai dažnai yra priekyje laiko ir sunkiai suvokiami fakto žmonių.

M. Gimbutienė jautė mitų prasmę ne tik intelektualiai, bet ir vidumi. Ji, kaip ir kitas visame pasaulyje vertinamas mokslininkas, Algirdas Julius Greimas, tyrinėjo mitologiją, tik kita kalba. A. J. Greimas tai darė semiotiškai, o M. Gimbutienė – archeologiškai, bet abu ieškojo būdų įžodinti gilesnį pasaulio suvokimą.

rb.gy/3spc05