Publikacijos
- Titulinis
- Publikacijos
- Lietuvos garso įrašų kokybe besirūpinantys Kerai: gera muzika veikia emocijas ir jausmus
Lietuvos garso įrašų kokybe besirūpinantys Kerai: gera muzika veikia emocijas ir jausmus
2025 01 13LRT.lt
„Muzikantai, klausydamiesi galutinio įrašo, dažnai palygina jį su emocijomis, kurias patyrė grodami. Mūsų tikslas šias emocijas padovanoti, atskleisti ir klausytojui“, – teigia garso režisierė, tonmeisterė Aleksandra Kerienė. Kartu su vyru Viliumi jiedu yra akademinės ir akustinės muzikos garso estetikos pradininkai Lietuvoje. Su jais kalbamės apie garso kokybę mūsų šalyje ir itin subtilų muzikos įrašymo procesą.
– Šiandienos greito vartojimo ir nuolatinio skubėjimo laikais vis dažniau grįžtame prie kokybės klausimų. Minėjote, jog vienas esminių jūsų abiejų darbo tikslų – pakelti garso kokybės lygį Lietuvoje. Visų pirma, kaip paaiškintumėte, kuo garsas, jo kokybė yra svarbūs žmogui?
Vilius: Muzika yra nepaprastai stiprus įrankis, kurį galima naudoti įvairiais tikslais – tiek gerais, tiek blogais. Jei kalbėtume apie gerą muziką, ji gali padėti kurti ypatingą atmosferą ir emocijas. Bet, kaip žinome, muzika gali būti naudojama ir blogiems tikslams.
Puikus pavyzdys – garsiausias Anthony Burgesso romanas „Prisukamas apelsinas“, įkvėpęs Stanley Kubricką pastatyti filmą ir pelnęs knygos autoriui pasaulinę šlovę. Šis kūrinys puikiai atskleidžia, kaip muzika gali būti naudojama tiek manipuliacijoms, tiek gydymo tikslais. Ten nusikaltėliai buvo gydomi pasitelkiant muziką.
Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų muzika dažnai buvo naudojama manipuliuoti masėmis. Pavyzdžiui, Hitlerio kalbos ar įvairių propagandinių renginių garsinė atmosfera buvo sukurta tam, kad paveiktų žmonių emocijas. Šią idėją vėliau perėmė net tokios grupės kaip „Pink Floyd“, kurios koncertuose naudojamas žemų dažnių garsas galėdavo sukelti stiprią emocinę reakciją, nors daugelis žmonių net nesuvokdavo, kodėl taip pasikeitė jų jausenos.
Tą patį daro reklamos, kurios iš karto „užvaldo“ mūsų dėmesį, jau vien pastiprindamos savo garso lygį. Kai kurios scenos žvaigždės taip pat stengiasi manipuliuoti auditorija, pavyzdžiui, naudodamos ekstremalius garso lygius koncertuose.
Garsas yra viena iš sričių, kur mūsų valstybėje trūksta tinkamo reglamentavimo. Poreikis garso kokybei yra akivaizdus. Tačiau čia reikia suprasti vieną dalyką – visi dviračiai jau yra išrasti. Reikia tik pasirinkti bet kurios valstybės, į kurią norime orientuotis, geriausią formulę ir ją pritaikyti.
Galima mokytis iš BBC, ZDF, ARTE televizijos kanalų ar kitų, pavyzdžiui, olandų ir skandinavų, kurie šioje srityje yra gerokai pažengę. Tai nereiškia, kad jų turinys visada tobulas – skonis yra subjektyvus dalykas. Vieniems patinka vieni dalykai, kitiems – kiti, tačiau kokybės standartai ten išlaikomi labai griežtai.
– Ar galėtumėte šiek tiek praskleisti, kaip vyksta garso įrašymas – kas jame svarbiausia, jog pavyktų pasiekti tokią kokybę, kokios tikitės?
Aleksandra: Įrašų metu mes ne tik fiksuojame, dokumentuojame garsą, bet ir bandome perteikti atmosferą, kurioje atliekamas kūrinys. Įdomiausi įrašai vyksta tada, kai turime galimybę kurti kartu su atlikėjais. Muzikantai, klausydamiesi galutinio įrašo, dažnai palygina jį su emocijomis, kurias patyrė grodami. Mūsų tikslas šias emocijas padovanoti, atskleisti ir klausytojui. Šis procesas yra labai jautrus ir reikalauja nuolatinio bendravimo, bendradarbiavimo su atlikėjais bei dirigentu ir aplinkos pajutimo. Visi turi pasitikėti vienas kitu šimtu penkiasdešimčia procentų. Kartu siekiame gražiausio rezultato.
Šis pasitikėjimas ir darbas su žmonėmis yra nepaprastas emocinis procesas, reikalaujantis labai daug vidinių resursų ir atidumo. Mūsų darbas prasideda gerokai anksčiau, nei nustatyta įrašo pradžios data. Techninis pasiruošimas, viso proceso planavimas, taip pat, kaip orkestras derinasi prieš pradedant groti, kaip ruošia muzikinę medžiagą, taip ir garso režisierius studijuoja partitūras, parenka „teptukus“ savo darbo procesui.
Tuo pačiu metu vyksta ir žmogiškasis santykio kūrimas. Kaip įkvėpti pasitikėjimą, kaip susitarti dėl bendro tikslo, kaip pasiruošti pavojingiausioms, sudėtingiausioms vietoms muzikos kūrinyje, kaip psichologiškai susidirbti su solistais, kurie dažniausiai irgi labai jaudinasi – visa tai yra mūsų darbo esmė.
Technika, žinoma, labai svarbi. Bet jei ji veikia ir mes ją gerai pažįstame, galime būti ramūs. Tačiau dirbant su atlikėjais, ypač jei tai nėra vienos dienos projektas, viskas tampa sudėtingiau. Žmogaus organizmas ir siela – ne visada lengvai derinami aspektai. Kartais mūsų pastebėjimai gali būti suprasti netinkamai. Nors mes visi pradedame darbą turėdami bendrą tikslą, visada yra rizika, kad atlikėjas gali netinkamai sureaguoti į kritiką ar pastabas. Kaip jį nuraminti ir užtikrinti sklandų įrašo procesą yra taip pat mūsų užduotis.
Vilius: Kartais įrašo metu iškyla techninių ar kūrybinių problemų. Galbūt orkestras grojo šiek tiek netiksliai, o gal solisto pasirodymas buvo puikus, tačiau orkestrui dar reikia šiek tiek padirbėti. Tuomet ieškome kompromisų ir sprendimų, kaip pasiekti geriausią galutinį rezultatą. Tokie momentai reikalauja daug kantrybės, supratimo ir bendravimo.
Įrašų problemos dažnai būna muzikaliai techninės – intonacija, netikslumai orkestre ar solisto pasirodyme. Kartais solistas padainuoja geriausiai, kaip gali, bet orkestras dar nepasiekia idealaus lygio. Tuomet sprendžiame, ar prašyti solisto pakartoti, ar koreguoti orkestro partiją. Tai sudėtinga, nes balsas nėra instrumentas, kuris gali groti šimtą kartų be pertraukos. Čia svarbūs laiko ir žmogiškųjų išteklių limitai.
Aleksandra: Tai nėra darbas, kuris baigiasi per kelias dienas. Vidutiniškai vieno įrašo tobulinimas trunka apie metus. Ar tai būtų vinilinė ar kompaktinė plokštelė, ar skaitmeninis formatas – kiekvienas variantas turi savo reikalavimus ir versijas, pritaikytas pasaulinei medijų rinkai. Šis darbas yra ilgas ir sudėtingas, tačiau nepaprastai įdomus.
– Kaip judu pasirinkote garso režisierių kelią? Kaip galėtumėte apibūdinti šią profesiją ir savo veiklą?
Vilius: Mūsų kelias prasidėjo Lietuvoje, Kaune, Kauno technologijos universitete – abu buvome šio universiteto absolventai. Vėliau savo studijas tęsėme užsienyje – aš baigiau magistro studijas Vokietijoje, o Aleksandra – Karališkoje Danijos akademijoje. Aleksandra yra vienintelė Lietuvoje, turinti tonmeisterės specialybę – prestižinį akademinį laipsnį.
Aleksandra: Tonmeisteris, kuris reiškia „garso meistras“ apjungia muzikos ir technikos žinias. Toks specialistas išmano tiek technines subtilybes, tiek muzikos meną. Ši sritis Lietuvoje yra dar mažai pažįstama.
Vilius: Esame savotiški akademinės ir akustinės muzikos garso estetikos pradininkai. Su Aleksandra įkūrėme kompaniją „Baltic Mobile Recordings“, kurį laiką buvome vienintelė garso įrašų kompanija šiame regione. Šiuo metu konkurencijos turime nedaug, daugiausia dėl didelio mūsų įdirbio ir specifinės srities – akustinės muzikos, kurią ne visi nori rinktis dėl darbo su ja sudėtingumo. Tačiau dėl šios specializacijos galime būti išskirtiniai, ir tai mus džiugina.
Aleksandra: Kadangi esame mobili įrašų kompanija, todėl nesame pririšti prie vietos, daug keliaujame ir dirbame visame pasaulyje. Vilniuje yra mūsų pagrindinė bazė, bet taip pat turime nuostabią studiją – rezidenciją Paliesiaus dvare. Juokaujame, kad tai meninis rojaus kampelis, kur galima pasinerti į kūrybinį procesą, pamiršus visą aplinkinį pasaulį. O dažniausiai menui tik to ir reikia.
2017 metais įkūrėme savo akademinės muzikos televiziją. Filmuojame geriausius koncertus, vykstančius Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Esame labai laimingi, kad filharmonija entuziastingai palaikė mūsų idėją nuo pat pirmu jos įsikūrimo dienų. Dabar visi norintys gali nemokamai žiūrėti aukštos kokybės garso ir vaizdo įrašus filharmonijos skaitmeninės salės internetinėje platformoje.
Abu turėjome ir tebeturime vieną esminį tikslą – pagerinti Lietuvos garso įrašų kokybę. Esame laimingi, kad galime siekti savo tikslo kartu – kai pritrūksta motyvacijos ar jėgų vienam, kitas gali paskatinti ir palaikyti.