Publikacijos
- Titulinis
- Publikacijos
- Juvelyras Lasinskas: emalis – tai ne tik emaliuoti puodai, tai ir prabangi juvelyrika
Juvelyras Lasinskas: emalis – tai ne tik emaliuoti puodai, tai ir prabangi juvelyrika
2024 12 10LRT.lt
Nuo freskų restauravimo pereiti prie juvelyrikos Mantvydui Lasinskui buvo nemenkas iššūkis, tačiau jis išgrynino menininkui įdomiausią kryptį – emalio objektus. Emalis – tai prabangos elementas juvelyrikoje, medžiaga, kuri gali kūriniui suteikti įvairių spalvų, dekoratyvumo. Plati erdvė idėjoms ir intuicijai – tai, į ką, pasak menininko, remiasi visa jo kūryba ir pats gyvenimas.
– Mantvydai, kaip pasirinkote juvelyro kelią?
– Tai buvo iššūkis sau pačiam. Nuo freskų restauravimo (turiu freskos restauravimo magistro laipsnį) peršokti į juvelyriką. Pradėjau tradiciškai – nuo papuošalų, tačiau su laiku norėjosi išbandyti ir didesnius plotus. Supratau, kad mano kelias – emalio objektai. Mėgstu spalvas ir monumentalumą.
– Kuo jus vis dėlto patraukė sena, sudėtinga emaliavimo technika?
– Ypatingą dėmesį skiriu pertvarinio emalio technikai. Mane žavi juvelyrinio emalio grožis, savitumas ir spalvingumas. Emalis – prabangos elementas juvelyrikoje, medžiaga, kuria juvelyrikos kūriniui suteikiama daugybė spalvų ir atspalvių. Spalva juvelyrikoje dažniausiai yra pateikiama naudojant skirtingus metalus ir brangakmenius, o emalis suteikia galimybę lyg tapyti ant metalo. Naudojant skirtingą metalą objekto pagrindui, ta pati emalio spalva įgauna kitą atspalvį. O graviravimas suteikia žaismingumo ir spalvos blizgesio. Sujungęs emalį, metalą ir brangakmenius, turiu didžiules galimybes kurti masyvius spalvotus ir išskirtinius juvelyrinius objektus.
– Kaip emalį priima Lietuvoje? Kiek dažnai šią techniką reikia „įrodinėti“, pristatyti?
– Lietuvoje emalis žinomas pakankamai mažai, tai nėra labai dažnai sutinkama medžiaga. Su juvelyriniu emaliu profesionaliai dirbančių dailininkų labai nedaug – galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Tačiau pasaulyje juvelyrinis emalis užima prestižinę vietą. Ir Lietuvoje norėtųsi jį pristatyti kaip prabangos elementą juvelyrikoje, tačiau trūksta viešumo. Kai pasakai „emalis“, daugelis įsivaizduoja keramikos glazūrą arba emaliuotus puodus.
– Savo kūrybą apibūdinate: „Šiuolaikinis menas – senosiomis technologijomis“. Kuo jums svarbu savo kūryba tiesti tiltą tarp praeities ir dabarties? Galbūt dar kurią nors senąją technologiją esate išmėginęs?
– Gal ne konkrečiai tarp dabarties ir praeities. Naudoti seną technologiją šiuolaikiniam menui kurti yra pakankamai žavinga, gal net romantiška. Mano nuomone, šiandien emalis šiek tiek primirštas, tad stengiuosi apie jį priminti.
– Kokie žmonės renkasi emalio papuošalus? Gal esate pastebėjęs tam tikrų bendrumų?
– Manau, emalio papuošalus renkasi meniškos sielos žmonės, nebijantys spalvų ir didelio , masyvaus papuošalo, pabrėžiančio žmogaus individualumą.
– Kaip gimsta jūsų kūrinių idėjos, vizijos?
– Labai įvairiai: knygos, gamta, dokumentika, parodos ir pan. Daugelis dalykų ir idėjų ateina iš vidaus, iš kažkur giliai. Konkrečiai iš kur semiuosi idėjų, negaliu atsakyti. Matyt, tai visuma.
– Gal galite papasakoti vieno ar kelių kūrinių sukūrimo istorijas? Nuo idėjos iki realizacijos?
– Galiu papasakoti apie paskutinę seriją „Didysis Afrikos penketas“. Savo dukrai dariau pandos formos pakabuką ir pagalvojau, kad gyvūnai – puiki idėja. Nusprendžiau dar sukurti dramblį – daugelis turi ar norėtų turėti drambliuką, nešantį laimę. Mano papuošalai jau ir taip pakankamai dideli, o dramblys dar didesnis – beveik per visą delną. Tokio dydžio pakabukas jau bus per didelis, tad nusprendžiau, jog tai bus plaketė. Emalis atsiskleidė visu gražumu. O kad drambliui vienam nebūtų liūdna, jam į kompaniją pridėjau liūtą, raganosį, buivolą ir leopardą.
– Kas jums yra intuityvumas kūryboje?
– Visa mano kūryba, manau, remiasi intuityvumu. Gal net ir visas gyvenimas.