Edukaciniai tekstai

Gintaras Šeputis / V. Makovskajos nuotr.

Kaip estetika gali padėti verslui? Pateiksiu keletą teiginių.

Žinomas norvegų dailininkas, animatorius Øistein Kristiansen sako, kad viskas, kas yra aplink mus, viskas, prie ko mes esame prisilietę, kažkada buvo nupiešta. Ir jis taip teigia ne šiaip sau: kiekvienas daiktas iš pradžių buvo suprojektuotas arba, bent jau, sukurtas jo eskizas. Kristiansen‘as mano, kad kiekvienas žmogus nuo ankstyvos vaikystės, turėtų būti mokomas, kaip vizualizuoti savo mintis. Dailininkas deda pastangas, kad ateityje tai būtų mokymosi proceso dalis: ne tik išmokti pasakyti, ką tu įsivaizduoji, bet ir gebėti parodyti.

Antras teiginys yra susijęs su „Apple“. Esu šios kompanijos gerbėjas nuo 1991 metų, kai pirmą kartą išmokau naudotis jos kompiuteriu - tuo pirmuoju. „Apple“ yra ne tik prekės ženklas, bet ir tam tikras gyvenimo būdas. Estetika čia yra be galo svarbi. Tie, kam teko susidurti su šios produkcijos unboxing‘u, puikiai žino, apie ką kalbu: „Apple“ produkto išpakavimas yra savotiškas procesas, lydimas potyrių - lytėjimo, kvapo. Kompanijos įkūrėjas Steve Jobs yra sakęs, kad „Apple“ DNR yra įdiegta nuostata, kad vien technologijų negana. Pasak jo, „Apple“ – tai technologijos, suderintos su laisvaisiais menais, su humanistine sritimi, kuri leidžia pasiekti rezultatų, džiuginančių mūsų širdis. Kitaip tariant, žmogus yra technologijų centre, o ne atvirkščiai.

Trečiasis teiginys yra susijęs su Indijos žemės mokslų ministru Kiren Rijiju, socialiniuose tinkluose paskelbusiu vaizdo įrašą, parodydamas, kaip su jo telefonu elgiasi beždžionėlės. Įraše matyti, kaip jos puikiai geba skrolinti, keisti vaizdus ir juos išsididinti. Prierašas buvo toks: „Pasižiūrėkite - skaitmeninio raštingumo supratimas pasiekė neįtikėtiną lygį“. Iš tiesų, tas UX (User Experience) judėjimas yra susijęs su tam tikromis tendencijomis: natūralumas vs dirbtinumas, atspėti vs įsiminti. Produktai kuriami tarsi trimečiam vaikui – juos naudoti yra labai paprasta ir natūralu. Jų dizainas, iš esmės, yra automatiškai intuityvus.

Paskutinis teiginys - apie grožio suvokimą. 2023 metais du amerikiečių mokslininkai - Dimitre Dimitrov ir George Kroumpouzos - paskelbė savo tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad kiekvieno žmogaus grožio suvokimui įtakos turi aplinka ir suvokimo adaptacija, t. y. patirtimi paremti procesai: kokioje aplinkoje mes užaugome ir veikiame, tai daro mums tiesioginę įtaką.

Grožį galime patirti stebėdami gamtą: gamtoje esančios proporcijos visur ir visuomet yra pripažįstamos kaip tobulos, universalios. Tai gali būti ir meno kūriniai. Šiandien jau neabejojama, kad menas gali atlikti terapinę-rekreacinę funkciją – per estetikos, proporcijų ir grožio patyrimą. Štai Didžioje Britanijoje gydymo įstaigose kabinami paveikslai yra kruopščiai atrenkami ekspertų. Tuo tarpu vienoje iš Vilniaus ligoninių ant sienų kabo stock’inės nuotraukos, kur iš mažų žmogeliukų sudarytos figūros komunikuoja apie atitinkamą tos institucijos požiūrį į žmogų. Tokie dalykai tiesiogiai veikia mūsų savijautą, suvokimą, kūrybingumą.

Kokias iš viso to galima daryti išvadas?

1. Verslo kūrėjai turėtų suprasti, kad būtent verslas kasdien kuria pasaulį per produktus, paslaugas ir veiklą. Ne viešas administravimas, ne ugdymas, o verslas. Labai dažnai verslininkai, ypač pradiniame produkto kūrimo etape, nenoriai investuoja į naujoves, ypač jeigu tai susiję su dizainu. Jeigu pavyksta įtikinti, verslas daug laimi.

2. Verslui reikia estetiškos aplinkos. Yra tyrimų, kurie sako, kad žmonių kaita kompanijose yra mažesnė, jeigu aplinka jiems yra maloni, inspiruojanti kurti.

3. Kokybė ir profesionalumas dažniausiai siejami su estetika. Kuo aukštesnė kokybė, tuo daugiau yra vertės sukurtuose daiktuose.

4. Estetiškais dalykais žavimės nepriklausomai nuo laikmečio ir mados – nesvarbu, kad praėjo 100, 200 metų ar daugiau.

G. Šepučio pranešimo „Estetika verslui“ santrauka. HAI instituto renginys „Gyvoji estetika ateities verslo strategijose", Dūmų fabrikas, 2023

Vaizdo įrašas: