Edukaciniai tekstai

Astos Dekinienės kūrinio fragmentas

Pajauta yra tai, ką vadiname vidiniu žinojimu. Galime vadinti ir intuicija ar kitais sinonimais, bet veikimas iš pajautos yra tai, kas neapibrėžtyje leidžia mums priimti į ateitį nukreiptus sprendimus. Jeigu sėkmingo žmogaus paklaustume, kaip jam pavyko priimti vieną ar kitą sėkmingą sprendimą, jis, greičiausiai, atsakytų: „Aš rėmiausi vidiniu žinojimu“. Todėl mums visiems reikia lavinti pajautos (vidinio žinojimo) kompetenciją - tik svarbu jos nesupainioti su nuojautomis, automatinėmis ar emocinėmis reakcijomis.

Tad kaip įvaldyti šį gebėjimą? 

Būkite savo kūne 

Žmogaus smegenys gali veikti automatiniu arba patyriminiu režimu. Automatinis veikimas yra paremtas šablonais (angl.  Patterns), stereotipais ir pasikartojimais. Mes išmokstame tam tikrų veikimo būdų ir automatiškai, net nesusimąstydami juos kartojame. Tai padeda sutaupyti energijos ir pagreitina procesus. Tačiau automatinis veikimo būdas ilgainiui gali pradėti mus riboti ir nebeduoti norimų rezultatų.  

Įsiklausymas į savo kūną, jo signalų, būsenų ir pojūčių įsisąmoninimas padeda rasti sprendimus nestandartinių ir kritinių situacijų metu. Būti savo kūne, jausti savo kūną –  tai vienu metu kalbėti, galvoti ir stebėti  kūno reakcijas. Kūnas reaguoja į aplinkoje esančią informaciją ir siunčia signalą-atsakymą. Jeigu kūnas įsitempia, būtina atidžiau patyrinėti, kas vyksta. Tai signalas, kad tarp Jūsų ir išorės (konteksto) tvyro įtampa. Jeigu tos įtampos neidentifikuosite, greičiausiai, smegenys įjungs automatinę reakciją, ir Jūs pradėsite elgtis taip, kaip tokiais atvejais stereotipiškai elgdavotės vaikystėje - atkartosite veiksmus, kad gautumėte dėmesio arba išvengtumėte skausmo. Kūno įtampa - tai galimybė pakeisti savo elgesio modelį, išspręsti dilemą, pasiekti geresnį asmeninį rezultatą projekte ar derybose.

Kūno pajauta yra treniruojama pasitelkiant sąmoningą savistabą ir fizines kūno treniravimo praktikas. Pradėkite sekti, kaip kūnas jaučiasi skirtingose situacijose, kaip reaguoja į skirtingus žmones. Kas kūne kaupiasi - įtampa ar malonus jausmas? Jeigu jaučiate nemalonų pojūtį gerklėje ar krūtinėje - tai signalas, kad toje situacijoje galite suklysti ar nepasiekti norimo rezultato. 

Stebėkite, kas slypi už žodžių ir vaizdinių 

Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad 70-90 proc. žmogaus komunikacijos yra neverbalinė, t. y. komunikuojama ne žodžiais, neakivaizdžiai, pasąmoningai. Neretai būna, kad pašnekovas sako viena, bet mes jaučiame, kad yra kitaip, ir mums sunku paaiškinti, kodėl. 

Neverbalinė komunikacija svarbi ir tuo, kad 80 procentų informacijos gauname per regėjimo organus. Vaizdiniai itin veikia mūsų psichiką. Daugelyje reklamų apstu stereotipinių vaizdinių, ir mes net nesigiliname, kas už jų slypi. Perkame, nes matėme to produkto reklamą arba kažkas paminėjo jo pavadinimą. Taigi smegenys veikia automatiniu režimu. Jeigu į reklamą žiūrėtume kaip į informacijos šaltinį ir pasitelktume pajautą, kūno reakcija mums pasakytų: verta į tai gilintis ar ne, tinkamas šis produktas ar ne, meluojama apie jį ar ne. Pasitelkę kūno signalus, stebėkite, kas slypi už žodžių ir vaizdinių. Jeigu nejausite kūno, informaciją priimsite automatiškai, ir tik jausdami kūną, gebėsite atsirinkti. 

Apsibrėžkite kontekstą 

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad stereotipinis veiksmas ir automatizmas nėra gerai ar blogai – tai neutralu. Svarbu, koks yra kontekstas ir kokio rezultato siekiama. Pvz., 36.7° C temperatūra (be konteksto) yra neutrali. Kalbant apie žmogaus sveikatą, ji yra gera, nes tai normali kūno temperatūra, bet jeigu norime išvirti kiaušinį – bloga, nes per žema. Svarbu žiūrėti funkcionalumo konkrečiame kontekste.

Mes linkę veikti pagal automatinius scenarijus, kurie buvo sėkmingi praeityje, neatsižvelgdami į pasikeitusias aplinkybes ir naują kontekstą, kuriam, siekiant funkcionalumo, reikalingi kitokie veiksmai. Standartizuoti procesai yra funkcionalu, kai norime daug kartų kartoti tą patį veiksmą greitai ir aiškiai. Bet jeigu norime individualizuoto proceso, taikyti standartizuoto proceso principus bus nebefunkcionalu. Kaskart, pasikeitus aplinkybėms, verta stabtelėti ir įsivertinti naują kontekstą. Toje pauzėje pajauta gali pasufleruoti funkcionalų sprendimą. Sustodami ir į visus reiškinius žiūrėdami per skirtingų kontekstų prizmę, lavinsite pajautą. 

Informacijos sraute remkitės vidiniu žinojimu 

Neuromokslininkai[1] nustatė, kad šiuolaikinio žmogaus smegenys per dieną vidutiniškai apdoroja milžinišką kiekį duomenų - 74 GB. Tai informacija iš televizoriaus, kompiuterio, mobilaus telefono ir t.t. Šis srautas kasmet esą padidėja 5 procentais. Dar prieš 500 metų 74 GB duomenų labai išsilavinęs žmogus būtų gebėjęs įsisavinti per visą savo gyvenimą.Tokios gausybės informacijos neįmanoma suvokti tiesiogiai, o ką jau kalbėti apie kiekvieno fakto ar interpretacijos teisingumo patikrinimą. Ir čia gali padėti pajauta. Kuo geresnis yra savo srities profesionalas, tuo stipresnį vidinį žinojimą jis turi. Jam nesunku atsijoti pelus nuo grūdų nepasimetant informacijos sraute. Kuo labiau išlavintą kūno pajautą turėsite, tuo bus lengviau atsikratyti perteklinės informacijos. Pabandykite kada nors pasekti, kokius kūno pojūčius Jums sukelia tam tikri straipsniai ar laidos. Galimai greitai suvoksite, kad vartojate daug bereikšmio triukšmo.

Taigi, sujungę savistabą, kontekstinį mąstymą ir kūno pajautą, galite gauti visiškai kitos kokybės atsakymus. Pajauta, integruota į sveiką mąstymą, padės pasiekti netikėtų rezultatų.

[1] Heim, Sabine ir Keil, Andreas (2017 birželio 1 d.) Prieiga: https://rb.gy/kukdz8