Publikacijos

Atlikėja Austieja / T. Petreikio nuotr.

LRT.lt

Dainininkės, aktorės Austėjos Gendvilaitės-Austiejos neseniai teko klausytis Vilniuje vykusioje „Amres Art“ galerijos organizuotoje pirmojoje neuroestetikos parodoje Lietuvoje, kur ji tiesiog apglėbė auditoriją savo lyriškomis, žemaitiškai atliekamomis dainomis, savo ypatingu jautrumu, trapumu ir iš dainų besismelkiančia meile gamtai. 

Labai norisi Austieją pakalbinti apie šiandienį jos kūrybos etapą, į kurį įsiliejo ir mamos vaidmuo.

– Austėja, kaip susiformavo, kas darė daugiausia įtakos Jūsų kūrybiniam braižui: lyriškoms, užliūliuojančioms, gamtinių kodų kupinoms dainoms žemaičių kalba?

– Kūrybinį braižą pirmiausia kuria klausimai, į kuriuos ieškau atsakymų. Ir kaip jų ieškau. Dar svarbus žodis „gylis“. Paprasčiau tariant, įsigilinimas į aplink vykstančius procesus, tiek smulkesnius kasdienius, tiek „gyvenimo dydžio“, kaip prasmės, nuojautos ieškojimas, ar veiksmo ir pasekmės dėsnis. Visa tai idealiai atsispindi gamtoje. Ten plika akimi matyti visa visatos tvarka. Tereikia būti vienyje su gamta (būtinai be technologijų) ir stebėti, suprasti kiekvieną matomą dalelę. Kokia ten glūdi harmonija, kaip dalykai priklauso vienas nuo kito ir t. t.

Tokio suvokimo trupiniai mane veda kūrybiniu keliu. Lyriška muzika, jei ji tikra, dažniausiai yra sielai grojanti muzika.

O žemaičių kalba mano kūryboje dominuoja, nes ji yra man gimtoji, ja mąstau ir kalbu kasdien. Ji tikra, nenusaldinta, sauganti savyje klodus informacijos, gyva dabar ir tęsianti ryšį su praeitimi, skleidžianti stiprią energiją, gaivališka, nuostabiai skambanti ir, atrodo, yra pati gamta.

– Kas Jums šiuo metu yra didžiausi kūrybiniai resursai?

– Ramybė, kad turiu labai daug neišleistos kūrybos, gulinčios stalčiuose, kompiuteryje, tokią dainų saugyklą. Ten galbūt ne viena „ŽGŽ“ (populiariausios Austiejos dainos „Žiaure graži žeima“ sutrumpintas pavadinimas – red. past.) miega (šypsosi). Nejaučiu didelio spaudimo būtinai ką nors sukurti čia ir dabar. Gal šiuo metu, kai kūrybai nėra tiek daug laiko, tai tinkamas metas atrasti ir realizuoti jau sukurtus kūrinius.

– Kaip dabar paskirstote savo energiją, laiką, dėmesį tarp buvimo aktore, dainininke, jauna mama, partnere? Kokių suvokimų, spalvų Jūsų kūrybai pridėjo mamos vaidmuo, kasdienybė?

– Kelmės mažajame teatre, kur dirbu aktore, dabar esu išėjusi vadinamųjų motinystės atostogų. Su repeticijomis, koncertais ir viskuo, kas su tuo susiję, šiuo metu veiklos daug. Atrodo, kad neįmanoma visko aprėpti, bet berėpiant pasidaro įmanoma. Į koncertus keliaujame visa šeima. Esu dėkinga savo vyrui, kad galiu tęsti koncertines veiklas. Patiriame daug iššūkių baladodamiesi po Lietuvą, bet daug pamatome, patiriame, augame.

Džiaugiuosi, kad mano kūrybinė veikla dera su buvimu mama. Jaučiuosi ramesnė, kai galiu save realizuoti. Neišnaudota kuriamoji galia tokiems žmonėms kaip aš sukelia ne tik sąžinės priekaištų, bet ir smegenų nuosmukį. Patirtys kaupiasi, anksčiau ar vėliau jos uždainuos, o kaip – bus matyti. Jau dabar suvokimai prasiplėtė, o mano asmenybės spalvų paletė prisipildė iki šiol nepažintais atspalviais.

– Pastarąjį kartą Jūsų teko klausytis neuroestetikos parodos „Gyvosios estetikos patirtis: kaip atpažinti žmogiškumą?“ kontekste. Parodos sumanytoja ir organizatorė Rasa Baltė-Balčiūnienė gyvąją estetiką pristatė kaip organiškos, natūralios, darnios išraiškos estetiką. O kaip Jūs savais žodžiais nusakytumėte, kas Jums yra gyvoji estetika?

– Besikeičianti, dinamiška grožio sampratos pilnatvė, jos radimas tiek gražumo, tiek negražumo būsenose. Grožio prisitaikymas, išlikimas kintančioje aplinkoje.

Ši paroda, jos metu vykęs renginys atvėrė mintis, paskatino pagalvoti apie estetikos sąvoką. Ir kad yra žmonių, kurie plačiai mąsto ir daro, taip puošia savo šalį ir kitus savo pasauliais.

– O kas Jums ateina į mintis galvojant apie šios rubrikos pavadinimą „Intuityviam gyvenimui“? Kiek savo gyvenime kliaujatės intuicija?

– Pirmiausia pagalvojau apie savo dainą „Opė“: „Atsigulkim ir srovė teneša, patikėkim ir upė teveda...“ Visi turime savo vidinę upę – intuiciją – kartais tereikia atjungti logiką ir susitelkti į jausmą. O išorinės upės – įvairūs ženklai – irgi reikalauja asmeninio dėmesio, jei norime ugdyti savo intuicinius gebėjimus.

Geriausia, kai yra jausmo ir proto balansas. Manau, kad aš daug kliaujuosi intuicija. Dažnai ji sutampa ir su kitais vidiniais patarėjais, logiškomis juslėmis, o kartais, jei kokia situacija atrodo logiškai gera, bet intuicija sako NE, drąsiai sakau NE. Kai intuicija sako TAIP, o protas griežtą NE, visgi intuicija ima viršų: eina ratais, kol nejučiomis apsupa, apipina, prisiartina ir prišnekina savo pusėn už logiką atsakingą smegenų dalį (šypsosi).

https://rb.gy/ebzjoy