Publikacijos

Ramunė Grikšienė / Asmeninio albumo nuotr.

LRT.lt

Įprotis – tai automatinė įvykių grandinėlė, susiformavusi kartojant seką: stimulas-veiksmas-rezultatas. Įpročio susiformavimo tikimybė priklauso nuo rezultato – kiek jis mums svarbus ir malonus. 

Svarbą atspindi motyvacija, kuri gali būti susijusi su biologiniais (maistas, vanduo, miegas ir t. t.) ir su socialiniais (užmegztas ryšys, pripažinimas, uždarbis ir kt.) poreikiais. O malonumas tiesiogiai siejasi su emocija – kuo malonesnio rezultato sulaukiame, tuo dažniau įvykių seką kartosime, kol ji virs įpročiu.

Kaip neuromokslai tyrinėja žmogaus įpročius, valią, sprendimų priėmimą bei intuiciją? Šiomis temomis kalbamės su neuromokslininke dr. Ramune Grikšiene.

– Gal galite pateikti pavyzdį, kaip Jūs pati ar Jums žinomas žmogus išmoko pakeisti įprotį, neleidusį padaryti reikalingo pokyčio?

– Kad išmokau pakeisti įprotį, sakyti tikrai per drąsu – įpročiai grįžta. Bet mokausi. Pavyzdžiui, šiuo metu bandau atsikratyti įpročio naudotis telefonu vairuojant, kai sustojus prie šviesoforo, ranka automatiškai tiesiasi telefono link.

Pirmiausia pabandžiau suprasti, kodėl aš taip darau. Supratau, kad kaip, turbūt, ir daugelis, negaliu ištrūkti iš informacijos srauto ir tiesiog ramiai pasėdėti minutę kitą, kol pasikeis šviesoforo spalva. Tai supratusi, sąmoningai stabdau šį veiksmą, o vietoj to, kad nebūtų informacijos „bado“, koncentruojuosi į tai, kas kalbama per radiją (paprastai vairuodama klausausi BBC, kur tikrai yra ko paklausyti). Kartais pavyksta, kartais – ne (šypsosi).

Ko gero, patraukliausia žmogaus, kaip rūšies, savybė yra ta, kad mes turime didelę ir gerai išvystytą struktūrą – smegenų žievę, kuri naudojama pagal paskirtį gali būti labai naudinga. Dėl jos mes galime priimti sąmoningus sprendimus kažką daryti ar kažko nedaryti. Tad nors įpročių pagrindas yra automatinės stimulas-veiksmas-rezultatas sekos, sąmoningu sprendimu mes galime nepageidaujamas sekas nutraukti ir pakeisti.

– Kokį vaidmenį įpročių formavimosi procese atlieka hormonai?

– Prisiminkime tą pačią įpročių seką: stimulas-veiksmas-rezultatas. Hormonai formuoja vidinę mūsų kūno būseną, nuo jų priklauso, kiek esame imlūs ir jautrūs įvairiems stimulams, pavyzdžiui, maisto vaizdui, kvapui, kaloringumui; seksualiniams dirgikliams; socialiniams iššūkiams ir kt. Hormonai gali moduliuoti veiksmą: keisti mūsų motyvaciją, mus lėtinti ar, atvirkščiai, versti kelti sau iššūkius.

Galiausiai, įpročiui susiformuoti reikalingas rezultatas, o įvertinimas, ar rezultatas yra, ar jo nėra, taip pat gali priklausyti nuo hormonų – kartais mums atrodo visko per mažai, o kartais – jau seniai per daug.

– Ar vyrai ir moterys yra linkę sprendimus priimti skirtingai?

– Trumpas, bendras atsakymas būtų ne. Sprendimų priėmimas labai priklauso nuo sprendimo tipo, pavyzdžiui, ar tai finansinis, socialinis, susijęs su sveikata, saugumu ir kt. Taip pat nuo asmens būsenos ir būdo bruožų, tačiau ne nuo lyties.

Kita vertus, yra veiksniai, stipriai dalyvaujantys sprendimų priėmime, pavyzdžiui, polinkis rizikuoti, polinkis nerimauti. Ir nors šiandien šie mano žodžiai, ko gero, nuskambės stereotipiškai, vis tik drįsčiau teigti, kad vidutiniškai moterys linkusios rizikuoti mažiau ir jausti aukštesnį nerimo lygį nei vyrai. Atitinkamai tai gali lemti skirtingus sprendimus ir tada sakytume, kad vyrai ir moterys tam tikrose situacijose priėmė skirtingus sprendimus.

– Kadangi ši rubrika vadinasi „Intuityvus gyvenimas“, ką šis žodžių junginys reiškia Jums?

– Man asmeniškai šis žodžių junginys asocijuojasi su mintimi, kad kartais, ypač kai pajuntame, kad kažko labai norime, reikia mažiau galvoti, mažiau bijoti ar abejoti, bet tiesiog leisti įvykiams klostytis. Patirtis sako, kad labai dažnai viskas susiklosto net geriau, nei mes galėjome numanyti.

– Intuicija mums vis primena, jog visi esame šališki, pilni įvairių išmoktų schemų. Ką apie intuicijos faktorių kalba neuromokslas?

– Neuromokslas sako, kad intuicija yra paremta žinių bagažu, kurį sukaupiame mokydamiesi ir kartodami. Tyrimai rodo, kad įvairių sričių ekspertai (lošimų, matematikos, medicinos, ekonomikos ar kt.), kurie teisingus sprendimus priima labai greitai, ilgai negalvodami (iš intuicijos), tokius gebėjimus įgijo dėka įgytų sąmoningų žinių ir/ar nesąmoningo praktikavimosi (kartojimo) visumos.

Įdomu, kad ekspertai dažnai negali paaiškinti, kaip/kodėl priėmė tokius greitus ir teisingus (intuityvius) sprendimus. O tai dera su smegenų vaizdinimo tyrimų rezultatais, rodančiais, kad tol, kol mes mokomės (esame srities naujokai), sprendimui priimti aktyviai mąstome ir pasitelkiame aukščiausio lygio smegenų sritis (smegenų žievę), tačiau pasiekus tam tikrą profesionalumo lygį, greitas ir teisingas sprendimas gimsta automatiškai, „suveikus“ giliai požievyje esančioms struktūroms.

Kiekvienam suprantamas pavyzdys galėtų būti socialiniai santykiai. Sąmoningų žinių kiekis šioje srityje dažnai negausus, tačiau nesąmoningas mokymasis vyksta nuolat, nuo pat gimimo, kai tik bendraujame ar stebime bendravimą. Tokiu būdu kiekvienas tampame šios srities ekspertais ir gebame sprendimus priimti automatiškai, intuityviai. Žinoma, nereikia manyti, kad intuityvūs vertinimai, sprendimai ar elgesys visada bus teisingi.

https://rb.gy/sheobj