Publikacijos

Algė Ivaškevičė / Asmeninio albumo nuotr.

LRT.lt

Sveikata, ilgaamžiškumas, sveikatinimas – šiuo metu itin populiarūs paieškų sistemų raktažodžiai, liudijantys, kad vis labiau siekiame gyventi sveikai, ilgai ir kokybiškai. Funkcinės medicinos gydytoja Algė Ivaškevičė atkreipia dėmesį: kai kas atrado, jog sveikatos siekių demonstravimas – puikus norimo gundančio įvaizdžio kūrimo būdas.

„Manau, jog žmonėms reikia prisisotinti šiuo siekimu, kad vėliau atskleistų gilesnių, esmingesnių siekių“, – sako pašnekovė.

– Kaip apibūdintumėte funkcinę mediciną ir kuo ji skiriasi nuo tradicinės medicinos?

– Funkcinė medicina – individualizuota medicina, ieškanti sveikatos sutrikimų ištakų ir juos palaikančių veiksnių paciento medžiagų apykaitos, gyvensenos, genetiniuose ypatumuose. Taikome ir seniausias priemones – apžiūrą, pokalbį, ir šiuolaikinius tyrimus. Tai padeda rasti dirgiklius, pavyzdžiui, specifinius mitybinių medžiagų deficitus ir jų priežastis, poreikių neatitinkančią mitybą, perteklinį stresą, toksinus, alergenus ar nepalankius mikrobiomo (bakterijų, gyvenančių mūsų kūne) pokyčius.

Pagal šiuos ypatumus deriname asmenį gyvensenos planą, apimama daug gyvenimo aspektų: fizinių (mityba, judėjimas, poilsis) bei emocinių. Tradicine medicina vadinamoje sistemoje prioritetas teikiamas simptomams ar pažeidimams šalinti. Simptomus, tyrimų nuokrypius įvardijus diagnoze, pagal algoritmus skiriamas medikamentinis, chirurginis ar kitoks intervencinis gydymas.

– Kaip šia sritimi susidomėjote, pasirinkote mokytis ir praktikuoti?

– Greta tradicinio gydytojos darbo, sveikatinimo tyrinėjimas buvo mano hobis. Anot vieno geru humoro jausmu išsiskiriančio mokytojo, palankiai susiklosčius aplinkybėms (rimtai susirgusi), šiuos tyrinėjimus paspartinau. Palaipsniui kilo poreikis sisteminti ir pildyti žinias. Taip patekau į IFM („Institute of Functional Medicine“) ir štai aš čia. Kuo daugiau praktikuoju, tuo labiau patinka. Pasiekus tam tikrą amžių (vėl palankiai susiklosčius aplinkybėms) parūpo, ką daryti, kad per ateinančius dešimtmečius būčiau optimalios sveikatos ir gerinčiau vidutinę Lietuvos moterų gyvenimo trukmę. Paprasčiau sakant, norėjau sugauti į glėbį atbėgantį proanūkį, nenuvirsti ir ko nors nesusilaužyti (šypsosi).

– Sveikata, ilgaamžiškumas, sveikatingumas – vieni populiariausių temų/raktažodžių paieškų sistemose, susidomėjimas šiomis temomis išties didelis ir vis auga. Atrodo, kad tai – pozityvus pokytis, tačiau neabejotinai kyla ir grėsmių. Gal galėtumėte įvardyti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

– Taip, susidomėjimas auga, norime dar ilgesnio ir geresnės kokybės gyvenimo. Tai puikus siekis, juk taip galėtume ilgiau užsiimti prasmingais darbais, kūryba, būti naudingi šeimų, bendruomenių, visuomenės nariai. Bet kartais ilgaamžiškumas ir sveikatingumas tampa viską užgožiančiu ir pateisinančiu tikslu, užima vis daugiau jūsų dėmesio ir laiko. Tai gali įgauti tam tikrų karikatūriškų aspektų – beveik obsesišką jaunatviškos išvaizdos palaikymą, daugybę valandų sporto salėje, ekstremalias dietas ir aplinkinius varginančias kalbas apie tai, ką kada privalu valgyti, ką pašalinti, ginčus apie geriausius papildų rinkinius, telomerų ilgius, visceralinių riebalų pokyčius. Jei negalite susilaikyti nuo tokios propagandos skleidimo nesidomintiems ar su šiomis idėjomis nesutinkantiems žmonėms, verta atkreipti dėmesį.

– Kuo yra svarbi kūne vykstančių procesų pajauta? Ar pajauta gali būti sveikatos gerinimo, stiprinimo įrankis?

– Pirmiausia – savęs ir pasaulio pažinimas, sąmoningumo plėtimas, analogijų pastebėjimas ir pajautimas, gyvybės dovanos patyrimas. Vien matavimais, sudėties ir funkcijos tyrimais to neatskleisime. Pajauta – nuostabi priemonė, suteikta kiekvienam. Kaip mąstymą, taip ir sveikatos pajautimą galime lavinti. Abu lavinami valingai valdant dėmesį ir tikrinant išvadų kokybę. Jei netikriname, klystame ir nėra evoliucijos. Kaip galime manyti, kad žemė plokščia, taip galime jausti, kad mano organizmas „prašosi“ kasdien suvalgyti po pusę torto. Kai ko negalime tiksliai įvardyti dėl sensorikos ypatumų, o kai ko dėl pajautos nelavinimo, nepakankamo dėmesio šiems procesams.

– Mityba – vienas svarbiausių pasirinkimų sveikatai. Kokia Jūsų nuomonė apie priešuždegiminę mitybą, keto, protarpinį badavimą?

– Gera. Tai tik kelios iš gausybės beveik visiems prieinamų priemonių, kad mityba paveiktų kūne vykstančius medžiagų apykaitos procesus.

– Ilgaamžiškumo, geros sveikatos siekimas dažnai persipina su Jūsų jau minėtu troškimu išlaikyti jaunystę ir gražią, socialiai patrauklią išvaizdą. Kaip apmąstote šią tendenciją, žmonių siekį?

– Man tai labai įdomu. Šiuo metu socialinis aspektas labai ryškus. Manau, jog žmonėms reikia prisisotinti šiuo siekimu, kad vėliau atskleistų gilesnių, esmingesnių siekių. Kaip mes stebimės kajanų genties žmonėmis, ilginančiais kaklus visą gyvenimą dėvimais žiedais, taip šiek tiek vėliau stebins kai kurie mūsų dabartiniai grožio standartai. Tai kintanti socialinių įtakų veikiama mada, vėliau išstumiama naujos, o senieji standartai atrodo juokingi. Gerai, jei siekdami šių tikslų nedarome žalos sveikatai, nesukeliame pakitimų, kurių vėliau gailimės ir vargstame šalindami.

Kai kam atrado, kad demonstruoti sveikatos siekius – puikus norimo gundančio įvaizdžio kūrimo būdas. Kaip kitaip išsilavinęs, mokslu tikintis žmogus pateisins savo paskyroje atsiradusią sėdmenų su aptemptomis kelnėmis, atliekant gilius įtūpstus, nuotrauką? Rinkodaros ekspertai žino, kad jaunystės išlaikymo siekiai palaiko aukštą vartojimo lygį, ypač senstančiose populiacijose. Nepatenkintieji išvaizda ir natūraliais amžiaus požymiais kūne – patrauklus segmentas verslui. Užtenka stiprinti bei aktualizuoti šios grupės įsitikinimus, kad minėti žmonės taptų nuolatiniais koreguojančių priemonių ir paslaugų vartotojais.

– Ar sveikata, Jūsų nuomone, svarbiausias žmogaus turtas ir gyvenimo tikslas?

– Tai tikrai turtas. Kaip ir kitas turtas, pavyzdžiui, nekilnojamas turtas ar pinigai, tai priemonė tikslui pasiekti, be ne pats tikslas.

https://rb.gy/kqilbj