Publikacijos

Gintaras Šeputis / Asmeninio albumo nuotr.

Birželio 20 dienos vakarą „Dūmų fabrike“ Naujojoje Vilnioje penkias valandas truks analogų neturintis patirtinis renginys „Epo kismas: Eglės karūnos misterija“. Vienas vyksmo kūrėjų menininkas Gintaras Šeputis LRT.lt teigia siekiantis atskleisti kuo daugiau mitinio pasakojimo kodų. „Ėmęsis darbo negalėjau nė įsivaizduoti tokios jų gausos. Mums Eglės istorija nepaprastai reikšminga“, – LRT.lt prisipažįsta menininkas.

Idėjos sumanytoja sąmoningos lyderystės programų autorė Rasa Baltė Balčiūnienė pasitelkė komunikacijos ir rinkodaros ekspertą, menininką, kultūrinės laidos „Kultmisijos“ kūrėją Gintarą Šeputį, ir su visa atlikėjų komanda pristato penkių valandų trukmės dokumentinę misteriją, kuri sujungs muzikines, judesio ir vaizdinių patirtis, intelektualų pokalbius.

– Papasakokite, į kokį reikalą buvote įviliotas. Regis, viskas brendo kitoje galvoje, o jus pakvietė jau kaip vykdytoją? – LRT.lt teiraujasi Gintaro Šepučio.

– Ne visai taip. Sumanymo autorė Rasa man atsiuntė medžiagos, kurią rinko ne vienus metus, – pradedant moksliniais straipsniais, Sigito Gedos, Donato Saukos pasisakymais, Laimučio Vilkončiaus interviu ir pan. Visa informacija susijusi su pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Mane tai labai sudomino, medžiaga pasirodė įvairialypė. Susitikome aptarti, koks galėtų būti renginys, per kurį visai tai būtų galima perteikti publikai.

– Kaip renginį pavadintumėte? Ką esate sumanę?

– Mėginame sukurti renginį, kurį įvardijome misterija. Siekiame žiūrovams suteikti žinių, susijusių su Eglės žalčių karalienės mitu. Renginys taikytinas kur kas plačiau – suvokimui, kas yra mitas, kokią įtaką jis daro, kaip mus veikia; ką teigė antropologė, religijotyrininkė Marija Gimbutienė, tyrinėjusi Senosios Europos civilizaciją.

Vyksmas bus trijų dalių, ketvirtoji skirta pokalbiams, aptarimui. Per pirmąją dalį pasirodys Nacionalinės premijos laureatė Daiva Vyčinienė su sutartinių giedotojų grupe „Trys keturiose“. Klausysimės vienos seniausių muzikos atlikimo formų. Siekis – per skirtą pusvalandį patirti sutartinių galią.

Antra dalis bus su šiuolaikinio šokio kūrėju Petru Lisausku. Skambės Sauliaus Petreikio įrašytas garso takelis, paruoštas pagal Petro pageidavimus. Turėsime interaktyvų užsiėmimą.

Po kiekvieno pasirodymo tarp dalių „Kultmisijų“ principu rengsime intelektualią diskusiją. Po pirmos dalies bus pasakojama apie epą, antroje – apie personažą Žilviną, o trečia dalis bus skirta Eglei.

Trečioje dalyje atlikėja Laurita Peleniūtė darys interaktyvų užsiėmimą, susijusį su dainavimu. Per ketvirtą dalį bus rengiamas vyksmo aptarimas.

– Ko siekiate šiuo sumanymu?

– Pirmiausia atkreipti dėmesį į patį pasakojimą, tragišką Eglės žalčių karalienės istoriją. Išsiaiškinti, kokie kodai joje slypi. Jų tikrai labai daug. Ėmęsis šio darbo negalėjau nė įsivaizduoti tokios gausos. Išties kiek yra tyrinėtojų, visi jie tame metapasakojime atranda unikalių kodų. Ir nepaprastai įdomių. Reikia nepamiršti, kad šio mito variacijos būdingos ir kitoms tautoms. Jas išgirdus suvokimas apie Eglės mitą plečiasi.

Kitas reikšmingas aspektas, susijęs su M. Gimbutienės Senovės Europos civilizacijos samprata, joje „įsiūtais“ dalykais. Mėginame į tai pažvelgti, taip pat atkreipti žmonių dėmesį į dabartinę karo Ukrainoje situaciją. Kaip sakė vienas misterijos pašnekovų, visa ši medžiaga priverčia mus naujai vertinti, ką šiandien esame pasiekę kaip civilizacija. Ir galbūt kai kuriuos dalykus verta persvarstyti.

Dėl to ir misterija. (Nusijuokia.)

– Ką įdomaus atradote perskaitęs Rasos įteiktą medžiagą. Kas jums buvo įdomiausia?

– Sudomino, kad senojoje civilizacijoje nebuvo rasta ginklų, karo įrodymų. Ji buvo kitokia, mokėta darniai sugyventi. Tai buvo visai kitokio bendravimo kultūra. Nes, pagalvojus, mes kitaip nesugebame, tik karais ekspansyviai plėsdami savo teritoriją. O ana civilizacija to paties siekė ne ginklu, o darydama įtaką.

– Eglės žalčių karalienės legenda labai interpretuojama: Laimutis Vilkončius sukūrė operą, Oskaras Koršunovas – spektaklį-akciją. Kaip manote, kodėl?

– Tai bus įdomioji mūsų misterijos dalis. Nes, kaip minėjau, kiekvienas autorius, interpretatorius įžvelgia skirtingus kodus. O. Koršunovas, L. Vilkončius, Vytautas V. Landsbergis mėgins tuos kodus atskleisti. Iš pasisakymų ir interpretacijų labai prasiplečia reikšmių laukas, tada paaiškėja, koks svarbus mums šis pasakojimas.

– Ar norėtumėte, kad dabar stotų matriarchatas? Galbūt artėja laikas, kai Žemę vėl valdys moterys?

– Darote vieną klaidelę: ne matriarchalinis, o matristinis pasaulis. Matriarchalinis – kai valdo moteris.

– O tai blogai?

– Sakoma, nėra gerai, nes taip irgi pasireiškia jėgos pozicija. O matristinė yra sugyvenimo, darnos pozicija. Tai esminis skirtumas, anot autorių. Ir man tai atrodo labai reikšminga: tai, kas vyksta 21 amžiaus Europoje, yra tikras mūsų civilizacijos krizės požymis. Ir mes privalome tai permąstyti. Tą pabrėžia ir O. Koršunovas.

Nes jei visa tai veda į tokią situaciją, kuri yra greta mūsų, vadinasi, kažkas iš esmės negerai. Nes taip neturėtų būti. Šiais laikais žmonės, turėdami išsilavinimą, psichologinių žinių ir pačių įvairiausių įrankių bei būdų, turėtų rasti galimybę susitarti. Deja, nepavyksta. Vadinasi, kažkas ne taip.

https://rb.gy/r3s00y