Edukaciniai tekstai

Donatas Ziegoraitis / J. Suslavičiūtės nuotr.

Mano tėvas, dirigentas Antanas Ziegoraitis, sakydavo, kad garsas turi būti gyvas – toks, kuris neša tam tikrą informaciją, kuris nėra mechaninis, kuris vystosi, kuris turi kažkokią tėkmę.

Kas yra garsas?

Tai vibracija, kurią girdime. Garse yra tvarka - kiekvienas dažnis siunčia savo virpesius. Garsas yra energija. Simfoninio orkestro sukuriama energija, fizikine prasme,  nėra didelė, bet kaitrinę lemputę uždegti būtų galima. Tačiau kokia ten slypi psichologinė, emocinė energija! Šiandien ji dar nėra įvertinta ir apskaičiuota, bet ji yra ir mes tai jaučiame.

Jei mus kas panardintų į visišką tylą, būtų tiesiog nepakeliama. Tą foną, tą savotišką ošimą, kurį nuolat girdime aplinkoje, priimame kaip normalią būseną. Manau, kad toks aktyvus fonas žmonių grupėje, kolektyve yra pats sveikiausias. Jis rodo darbinę nuotaiką, sveikus santykius, dalijimasi informacija. Kol... nepereina į triukšmą, į chaosą. Mūsų psichika triukšmą supranta kaip agresiją.Tada pradedame reaguoti, mums pasidaro nejauku.

Viskas gyvenime turi savo garsą. Prisilietimas, liūdesys, net paskutinis iškvėpimas turi savo garsą. Ir mūsų emocinis intelektas geba juos atpažinti. Tiek džiaugsmą, tiek skausmą, tiek nuostabą galime išreikšti per garsą - per kalbėjimą ir per muziką, kaip aukščiausią emocijos išraiškos formą.

Kai kalbame, savo emociją perteikiame keliais garsais. Muzikoje turime galimybę groti akordus. Nuo vieno akordo keičiasi nuotaika – minor ar major. Mes tai jaučiame. Mes tai naudojame.

Kartais būna partitūroje parašyta: gyvai. Ne linksmai ar liūdnai, bet gyvai.  Arba su aistra. Atrodytų, gyvai ir su aistra – panašu, bet skirtumas yra. Ir mes tuos niuansus jaučiame.

Kuo skiriasi linksma ir liūdna muzika?

Garsų gama turi septynis laipsnius. 1, 3 ir 5 gamos laipsniai (do, mi, sol) yra nekintantys, emocija ten - švari, tyra. Jausmai prasideda 2, 4, 6 ir 7 laipsniuose. Skirtinguose kūriniuose mes tai intuityviai jaučiame. Tie garso laipsniai kinta ir mums kalbant, priklausomai nuo to, ką norime pasakyti. Todėl nesunku pajusti, kada žmogus meluoja: jis mums siunčia ne tuos garsinius signalus. Per gamos laipsnius mes girdime kitą informaciją nei sakoma žodžiais.

Septyni gamos laipsniai skirtingose kultūrose suvokiami skirtingai. Arabų pasaulis daug ką girdi ketvirtatoniais. Arabai, mano nuostabai, labai aiškiai fiksuoja toną ir pustonį ir, tuo pačiu, moka vibruoti tarp jų.

Mes nevienodai girdime garsus, nevienodai matome spalvas, nes gamta žmones apdovanoja skirtingai. Istoriniuose šaltiniuose yra užfiksuotas fenomenas: žmogus, suskirstęs garsų gamą ne į 7 , o į 100 dalių ir net pagaminęs instrumentą. Taip pat nustebau sužinojęs, kad žmonės, įprastai, mato apie 5 tūkstančių atspalvių, o geras dailininkas – iki 50 tūkstančių! Tuomet kyla klausimas, ar mes galime matyti, tai, ką jis nutapė? Greičiausiai – ne. Bet mes galime bandyti šį gebėjimą ugdyti. Bent jau muzikoje tai galima pamėginti daryti.

Ištrauka iš Rasos Baltės Balčiūnienės organizuoto seminaro „Kaip naudotis kūno intelektu?“